Seime antradienį mokytojai galėjo išgirsti daugybę politikų paramos kalbų. Seimūnai porino apie infliaciją, prastą padėtį mokyklose, nežabotas vaikų teises ir minimalias pareigas, tačiau sprendimas dėl pedagogų atlyginimų didinimo kelią į šviesą skynėsi lėtai.
Parlamentarai kuris laikas nenutarė, kam teikti prioritetą: Seimo sudaryta darbo grupė buvo paruošusi du panašius Seimo nutarimo projektus, kurie tarpusavyje skyrėsi itin nežymiai, tačiau šis skirtumas supriešino valdančiuosius ir opoziciją.
Valdančiųjų remiamame projekte buvo numatyta, jog pedagogų algos būtų didinamos po 10 proc. nuo gegužės ir nuo rugsėjo. Tuo metu opozicijos variante, šalia minėtos 10 plius 10 proc. nuostatos, buvo rašoma, jog iki liepos Vyriausybė turėtų peržiūrėti biudžetą ir paieškoti papildomų lėšų pedagogų atlyginimams.
Antradienio plenariniame posėdyje parlamentarai po svarstymo pritarė valdančiųjų remiamam nutarimo projektui ir atmetė opozicijos siūlymą. Tačiau valdančiųjų projektas buvo ganėtinai radikaliai modifikuotas. Valdančiajai koalicijai priklausantis socialliberalas Valerijus Simulikas pasiūlė mokytojų algas didinti nuo gegužės 10 proc., o nuo rugsėjo - 15 proc. Tam prie numatytų beveik 150 mln. litų įvairiais skaičiavimais apytiksliai reiktų dar 40-50 mln. litų.
Parlamentarai pritarė šiam siūlymui ir sukėlė diskusijų audrą. Valdantieji tarpusavyje pradėjo aiškintis santykius, nes socialliberalų siūlymas, už kurį balsavo ir opozicija, papiktino socialdemokratus.
„Aš tikrai nemaniau, kad Naujoji sąjunga užsiima populizmu“, - piktinosi socialdemokratas Algimantas Salamakinas.
Socialdemokratai klausimo svarstyme paprašė pertraukos, todėl tolesnis klausimo sprendimas atidėtas trims valandoms, kol bus sulaukta Vyriausybės išvados.
Tuo metu opozicinės Tėvynės sąjungos lyderis Andrius Kubilius juokdamasis pranešė, jog konservatoriai entuziastingai parėmė socialliberalų pasiūlymą „tikėdami valdančiųjų atsakomybe“. Konservatorius taip pat konstatavo, jog nemato valdančiosios koalicijos, o liberalsąjūdietis Gintaras Steponavičius nutarė, jog tokiu būdu socialliberalai reiškia savo pretenzijas užimti švietimo ir mokslo ministro postą, kurį palikti nutarė socialdemokratė Roma Žakaitienė.
Pastaruoju metu mokytojų darbo užmokesčio dydžio klausimas tapo vienu aštriausių politinėje darbotvarkėje ir supriešino mokytojus, politikus bei mokinius.
Kai kurios mokytojų profsąjungos nuo kovo 3-iosios paskelbė neterminuotus streikus ir reikalauja, jog atlyginimai dar šiais metais vidutiniškai didėtų ne 35 proc. (15 proc. nuo šių metų sausio ir 20 proc. nuo rugsėjo), kaip žadėjo Vyriausybė, o 50-čia proc.
Pedagogai streikus šiuo metu yra sustabdę, kol Seimas tarsis, kurį iš trijų pedagogų algų kėlimo scenarijų verta imtis įgyvendinti, tačiau jei į jų reikalavimus nebus įsiklausyta, žadėjo vėl streikuoti.
