Lietuvoje tik maža dalis pedagogikos studijas pasirinkusiųjų, dirba mokytojais. Mokytojo profesiją bandoma populiarinti — mokytojauti kviečiami aukštųjų mokyklų absolventai, neturintys pedagoginio išsilavinimo. Tačiau kalbinti mokyklų vadovai sako, kad mokytojų trūkumo nejaučia.
Mokytojauti nesiveržiama
Evaldas Bielskis, Šiaulių universitete tapęs istorijos bakalauru, prieš dvejus metus nusprendė išbandyti jėgas „Renkuosi mokyti“ programoje. Jos metu iš 300 Lietuvos absolventų, baigusių bakalauro ar magistro studijas, atrinkti 20. Pagal šią programą jie dvejus metus dirbo Lietuvos mokyklose.
E. Bielskis Šiaulių Didždvario gimnazijoje mokė istorijos vienuoliktokus ir dvyliktokus. Tuo metu gimnazijoje mokytojavo dar du šios programos dalyviai. Pasibaigus programai, E. Bielskis dirbti mokytoju neliko, nes turėjo kitų profesinių sumanymų. Jis pasakojo, kad iš 20 programos dalyvių mokytojauti šalies mokyklose liko apie 15.
„Patirtis su pedagoginiais universitetais rodo, kad daugiau nei 80 procentų studentų, nemato savęs po studijų dirbant mokykloje“, — sakė E. Bielskis. Tuo tarpu programos dalyviai yra stipriai motyvuoti. Šio darbo dirbti vyksta ne tik į didžiųjų miestų mokyklas, bet ir į kaimus.
Suteikiama pedagogo kvalifikacija
„Renkuosi mokytis“ programos koordinatorė Dagnė Vildžiūnaitė sakė, kad per dvejus metus programos dalyviai įgyja pedagogo kvalifikaciją — jie tampa Vytauto Didžiojo universiteto Tęstinių studijų centro studentais, kad pasibaigus programai galėtų tapti diplomuotais pedagogais.
Šiemet programoje dalyvauja tik Šiaulių Didždvario gimnazija. Kitos Šiaulių miesto mokyklos dalyvauti nė nemėgino.
Atrinkti jaunieji mokytojai dar mokys Kelmės rajono Maironių mokykloje, taip pat Kražių gimnazijoje — anglų kalbos ir matematikos.
Šiaulių Didždvario gimnazijoje šiemet mokytojo profesiją išbandys dar du specialistai: vienas mokys ekonomikos ir matematikos, kitas — istorijos.
Programoje dalyvaujančios mokyklos daugiausia pageidauja tiksliųjų mokslų mokytojų: fizikos, matematikos, chemijos. Kiek mažiau anglų kalbos mokytojų.
Reikia profesionalo
Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijos direktorius Rimas Budraitis mano, kad kiekvieną darbą turi atlikti tos srities profesionalas, „tačiau tam tikri eksperimentai, projektai suteikia kažką naujo“.
R. Budraičio nuomone, pedagogai dirbti ateina per menkai pasiruošę. Dar didesnė problema, kad pedagogikos studijas baigę absolventai, iš viso neateina dirbti į mokyklas. Jis palankiai vertino naujovę — motyvacijos testą būsimiems pedagogams: „Geras sumanymas patikrinti polinkį dirbti pedagogu. Tačiau bijau, kad tai nebūtų tik formalumas“.
R. Budraitis sakė, kad šiuo metu gimnazijoje mokytojų užtenka, o atsiradus laisvai darbo vietai, svarstoma ar priimti naują mokytoją, ar didinti krūvius jau dirbantiems.
Šiaulių Šalkauskio gimnazijos direktorė Zina Žuklijienė sakė, kad gimnazijoje naujų mokytojų poreikio nėra. „Mokyklose mokinių skaičius mažėja, darbo krūviai taip pat. Pavyzdžiui, vokiečių kalbos mokytojų mūsų gimnazijoje netgi per daug“.
Direktorė sakė, kad gimnazijoje dirba daugiausia vidutinio amžiaus mokytojai, o mažesnį nei penkerių metų stažą turinčių mokytojų nėra.
Mokytojų atlyginimas priklauso nuo darbo patirties. Jaunam mokytojui, atėjusiam po studijų, jis svyruoja nuo 1274,9 iki 1421,3 litų per mėnesį. O mokytojams metodininkas ar vyresniesiems mokytojams, turintiems 10-15 metų darbo patirtį — nuo 1512,8 iki 1720,2 litų.
Kaimas — dažnai laikina stotelė
Mokytojų netrūksta ir Kražių gimnazijoje. Direktorė Rita Andrulienė sako, kad didžioji dalis gimnazijos mokytojų yra jaunesnio amžiaus. Tiesa, jauni mokytojai kaimo mokyklas renkasi kaip laikiną stotelę. Moko tol, kol įgyja darbo patirties ar baigia mokslus, o vėliau išeina dirbti į miestų mokyklas. „Kaime ir mieste gyvenimas skiriasi: ir kultūriniu atžvilgiu, ir finansiniu. Mieste mokytojai gali ir korepetitoriais dirbti, ir papildomai kažką pavaduoti, o kaime tokių sąlygų nėra“, — sakė R. Andrulienė.
Šiaulių rajono Raudėnų pagrindinės mokyklos direktorė Zita Bezarienė taip pat tvirtino, kad mokykloje jau keletą metų mokytojų trūkumo nejaučia. Dirbančių mokytojų vidurkis apie 44 metus. „Papildančio jaunimo retai pasitaiko. Jauni ateina tik praktiką atlikti“, — sakė Z. Bezarienė.
Skaičiai
Šiaulių Didždvario gimnazija ieško istorijos mokytojo. Per šiuos metus Šiaulių mieste ir rajone ieškota 230 švietimo įstaigų darbuotojų. Daugiausia reikėjo pradinio ugdymo mokytojų (14), kiek mažiau socialinių pedagogų (10), anglų kalbos mokytojų (10). Taip pat ir lietuvių kalbos mokytojų (4).
Per tą patį laikotarpį praėjusiais metais Šiaulių darbo biržoje užregistruota 157 laisva darbo vieta švietimo įstaigose.