Šalies mokyklose dirba nemažas būrys pensinio amžiaus pedagogų, kurie į užtarnautą poilsį neskuba trauktis. Mokyklų vadovai nesiryžta jų atleisti dėl kilsiančių finansinių sunkumų. Juk iš mokyklų biudžeto dirbančiam pensininkui gali tekti sumokėti net 25 tūkst. Lt dydžio išeitinę kompensaciją. Situacija būtų kita, jei su į pensiją išėjusiu mokytoju būtų galima sudaryti terminuotą sutartį, tačiau mokyklos tokių sutarčių sudaryti neturi teisės. Nepopuliaraus sprendimo politikai, panašu, neskubės priimti. Artėja rinkimai, o pensininkai – aktyviausi rinkėjai.
Darbo neturi kas trečias jaunuolis
Šiaulių mieste dirba 1644 mokytojai, iš kurių 8,5 proc. (140 mokytojų) – 60-65 metų ar vyresni. Šiaulių rajone dirba 36 pensininkai mokytojai, t. y. apie 6 proc. rajono pedagogų. Lietuvos darbo kodeksas nenumato, kad pensinio amžiaus sulaukę pedagogai privalo išeiti iš darbo. Skandinavijos šalių praktika kita – yra nustatyta amžiaus riba, tad atitinkamo amžiaus sulaukęs pedagogas garbingai išleidžiamas į užtarnautą poilsį.
Nemažos dalies pensinio amžiaus sulaukusių ir darbą norinčių palikti pedagogų mokyklų vadovai prašo likti dirbti. Šiaulių rajono kaimo mokyklose dirba net dvi mokytojos, kurių amžius – 73 metai. Pasak Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus vedėjos Juditos Šertvytienės, šios mokytojos daugiau dirba visuomeniniais pagrindais, nes turi labai nedidelį darbo krūvį. Vykti į kaimus dėl 3-4 pamokų nėra norinčiųjų. Gaunamas atlygis dažnai yra mažesnis nei patiriamos kelionės į darbą išlaidos.
„Žmogus žmogui nelygu“, – sako J. Šertvytienė teigdama, kad yra mokytojų pensininkų, kurių nei kompetencija, nei gebėjimais neabejojama. Vis dėlto yra ir tokių, kuriuos mokyklų vadovai mielai atleistų, tačiau per prievartą to padaryti negali. Ne paslaptis, kad pensijos sulaukęs pedagogas lieka dirbti vien todėl, kad prisidurtų prie pensijos.
Jei mokyklos vadovui su mokytoju nepavyksta gražiai susitarti dėl išėjimo ir kompensacijos, atleidžiamajam tenka išmokėti šešių mėnesių algos dydžio išmoką, neretai – net 25 tūkst. Lt. Jei atleisti ketinama kelis mokytojus, mokyklai, gyvenančiai iš „mokinių krepšelių“, netekti apie 100 tūkst. Lt – didelis smūgis.
Kaip su dirbančiais pensininkais elgiasi mokyklų vadovai, kai mokykla gauna nurodymą sumažinti išlaidas ir darbuotojų?
Atleidimą iš darbo darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, reglamentuojantis Darbo kodeksas aiškiai nurodo, kad darbuotojo amžius negali būti teisėta priežastis nutraukti darbo santykius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas išaiškino, kad „aplinkybė, susijusi su asmens amžiumi, svarbia priežastimi nutraukti darbo sutartį gali būti tik esant visoms šioms sąlygoms: darbuotojas yra sukakęs pensinį amžių; dėl tokio amžiaus jis negali ar yra netinkamas vykdyti pavestas darbo funkcijas; darbuotojas turi teisę į visą senatvės pensiją arba ją gauna“.
Jei atleistas pensinio amžiaus mokytojas kreipsis į teismą, mokyklos direktoriui teks įrodyti, kad pedagogas dėl savo amžiaus negalėjo ar buvo netinkamas dirbti mokytoju. Kadangi tai įrodyti nelengva, labai tikėtina, kad teismo sprendimas bus palankus ieškovui ar ieškovei ir skausmingas mokyklos biudžetui.
Pensininkai dirba, jaunimas išvyksta
Mokytojai nėra valstybės tarnautojai, tad su jais sudaryti terminuotų sutarčių, išėjus į pensiją, mokyklų administracijos negali. Jei būtų pakeistas Darbo kodeksas ir tokia tvarka būtų numatyta, į pensiją išėję pensininkai galėtų sulaukti siūlymų iš mokyklų vadovų dirbti toliau arba išeiti. Jei pensinio amžiaus mokytoją, su kuriuo sudaryta terminuota darbo sutartis, būtų nuspręsta atleisti, jam išeitinės kompensacijos mokėti nereikėtų.
Violeta Damskienė, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėja, sako, kad Šiauliuose yra nemažai pensinio amžiaus mokytojų, kurie puikiai dirba, yra jaunatviški, tad gali dirbti toliau. Jei mokytojas nebepageidaujamas, su juo administracija tegali tartis dėl kompensacijos dydžio. „Išeitinė kompensacija atleidžiamam pensininkui privalo būti išmokėta. Tokie įstatymai“, – sako V. Damskienė.
Šalyje pedagogų nedarbas yra didelis. Jei miesto ir rajono pensininkai paliktų mokyklas, darbą gautų apie 180 jaunų pedagogų. „Gal ir būtų galima diskutuoti dėl tokio modelio“, – sako J. Šertvytienė. Vis dėlto, kol įstatymas neįpareigoja pensininkų palikti mokyklų, jaunimas priverstas keisti kvalifikaciją, ieškoti darbo užsienyje.
Lietuva pagal jaunimo nedarbą ES yra ketvirta nuo galo – didesnis jaunimo nedarbas tik Slovakijoje, Graikijoje ir Ispanijoje.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, jaunimo (15-24 m. asmenų) nedarbas trečią 2011 m. ketvirtį buvo 31,7 proc. Turinčio aukštąjį išsilavinimą jaunimo nedarbas gerokai mažesnis. Tai reiškia, kad jaunuolis, turintis aukštojo mokslo diplomą, dirba valytoju, pardavėju ir pan.
Politikai galėtų inicijuoti įstatymo pataisas dėl pedagogų, sulaukusių pensinio amžiaus atleidimo iš darbo, bet panašu, kad greitai to nebus. Artinasi Seimo rinkimai, pensininkai yra aktyviausi rinkėjai, tad priimti nepopuliarų sprendimą tolygu išsikasti duobę.
Į pensiją nori anksčiau
Yra ir kita medalio pusė. Kai vieni mokytojai pensininkai neskuba palikti darbo vietų, kiti norėtų į pensiją išeiti jau 55 metų. Dabar Lietuvoje senatvės pensijos amžius moterims – 60 metų, vyrams – 62,5.
Prieš trejus metus Seimui svarstyti buvo pateiktos Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo pataisos. Buvo siūlyta mokytojams, turintiems 30 m. mokinių ugdymo darbo stažą, senatvės pensijos amžių sutrumpinti iki 55-erių, tačiau pataisos nebuvo patvirtintos. Vyriausybė išimčių pedagogams nusprendė nesuteikti. Mokytojai, turintys būtinąjį stažą, būtų galėję rinktis išeiti į pensiją ar dirbti iki senatvės pensijos amžiaus.
Pernai birželį Seimas patvirtino įstatymus dėl pensinio amžiaus atitolinimo. Pagal jį nuo 2012 m. senatvės pensinis amžius bus palaipsniui nukeliamas, kad 2026 m. ir vyrai, ir moterys išeitų į pensiją būdami
65-erių. Moterims, iki šiol į pensiją išeidavusioms 60-ies, senatvės pensinis amžius kasmet bus tolinamas keturiais mėnesiais, o vyrams, pensininkais tapdavusiems 62,5 m., – dviem. Lengvatų pedagogams nenumatyta.
Mokytojai itin skaudžiai reagavo į pensinio amžiaus nukėlimą. Pernai spalį Mokytojo dienos proga Lietuvos švietimo sistemos darbuotojų profesinės sąjungos centras išplatino pranešimą, kad pensinio amžiaus ilginimas pedagoginį darbą dirbantiems Lietuvos piliečiams neturi būti taikomas, nes pedagoginis darbas pripažintas padidintos emocinės įtampos darbu, o dėl atsakomybės ne tik už žinių perteikimą ugdytiniams, bet ir dėl nuolatinio rūpesčio jų kasdienybe bei ateitimi, mokytojai išgyvena nuolatinį stresą ir įtampą.
Švietimo darbuotojai tikina, kad tikrai ne anekdotai yra kalbos, jog Japonijoje pedagogai jau po keliolikos metų darbo yra nepakaltinami. Nustatyta, kad psichinę pagalbą teikiančiose įstaigose ligas gydėsi maždaug kas devintas dešimtas pedagogas, t. y. gerokai daugiau nei pagal bendrą lygį visuomenėje.
Dėl nuolatinės įtampos ir streso pedagogai gerokai dažniau už kitus suserga širdies ir kraujagyslių, galvos smegenų, onkologinėmis ligomis, turi emocinių sutrikimų. „Vyresnio amžiaus pedagogus ypač kritiškai ima vertinti ugdytiniai bei jų tėvai, dažnai netolerantiškai reaguodami į menkiausias smulkmenas. Tai kenkia pedagoginio darbo kokybei ir pedagogo psichologijai“, – teigiama pranešime.
Anot švietimo sistemos darbuotojų, pedagogas, visas savo žinias, gebėjimus ir energiją atidavęs jaunajai kartai ugdyti, nusipelno tokios pagarbos, kuri leistų mokyklos duris užverti oriai pakelta galva. Lietuvos ugdymo įstaigose drastiškai mažėjant mokytojų darbo vietų, pedagogų pensinio amžiaus ilginimas dirbtinai stabdo natūralią kartų kaitą.
Atjaunėjusi pedagoginė visuomenė duotų ne tik kokybinės, bet ir ekonominės naudos valstybei – padaugėtų mokesčių mokėtojų. Tik ar iš tiesų taip nutiktų? Ar sulaukę teisės anksčiau išeitį į pensiją mokytojai ir toliau nesinaudotų teise dirbti mokykloje iki mirties?
Europos šalių patirtis
Lenkijoje nustatytas mokytojo darbo laikas – ne daugiau nei 40 val. per savaitę. Kartą per metus jam priklauso papildomas metinis atlyginimas. Išdirbusiam 7 metus mokytojui suteikiamos atostogos sveikatai sustiprinti. Jų metu mokytojas gauna pagrindinį atlyginimą ir atitinkamus priedus, išmokas.
Išeidamas į pensiją, mokytojas už 20 m. darbo stažą gauna trijų atlyginimų dydžio išeitinę pašalpą. 30 m. darbo stažą turintis pedagogas, kuris dirbo specialiose, pataisos įstaigose, savo noru gali išeiti į pensiją. Už ilgalaikį darbą mokytojams skiriama premija: už 20 m. darbo stažą jis gauna 75 proc. mėnesinio atlyginimo dydžio premiją, 25 m. – 100 proc., 30 m. – 150 proc., 35 m. – 200 proc.
Prancūzijoje mokytojai yra valstybės tarnautojai ir turi teisę išeiti į pensiją nuo 60 metų, pradinio lavinimo mokytojai – nuo 55-erių.
Pradinio lavinimo mokytojams taikomas 26 val. darbo krūvis per savaitę, mokama bazinė alga ir kitos išmokos. Vasaros atostogų metu mokama tik bazinė alga. Vidurinio lavinimo mokytojai dirba 15-20 val. per savaitę.
Suomijos mokytojai į pensiją išeina 60-65 metų. Jų atlyginimai didžiuosiuose miestuose ir atokiose vietovėse yra 3 proc. didesni negu kitur dirbančių mokytojų. Pagrindinis atlyginimo prieaugis priklauso nuo stažo. Mokytojas neprivalo būti mokykloje, kai neturi pamokų. Atostogų trukmė – kaip valstybės tarnautojų.
Oksana LAURUTYTĖ
Mokytojai senjorai neskuba užleisti vietos jauniems
Šalies mokyklose dirba nemažas būrys pensinio amžiaus pedagogų, kurie į užtarnautą poilsį neskuba trauktis. Mokyklų vadovai nesiryžta jų atleisti dėl kilsiančių finansinių sunkumų. Juk iš mokyklų biudžeto dirbančiam pensininkui gali tekti sumokėti net 25 tūkst. Lt dydžio išeitinę kompensaciją. Situacija būtų kita, jei su į pensiją išėjusiu mokytoju būtų galima sudaryti terminuotą sutartį, tačiau mokyklos tokių sutarčių sudaryti neturi teisės. Nepopuliaraus sprendimo politikai, panašu, neskubės priimti. Artėja rinkimai, o pensininkai – aktyviausi rinkėjai.
REKLAMA
Kasmet vien tik Šiaulių universitetą baigia apie du tūkstančius absolventų, dalis kurių turi pedagoginį išsilavinimą. Kiek jaunųjų pedagogų sulaukia galimybės dirbti pagal specialybę?
Aurelijos PAULAUSKAITĖS nuotr.
Darbo neturi kas trečias jaunuolis
Šiaulių mieste dirba 1644 mokytojai, iš kurių 8,5 proc. (140 mokytojų) – 60-65 metų ar vyresni. Šiaulių rajone dirba 36 pensininkai mokytojai, t. y. apie 6 proc. rajono pedagogų. Lietuvos darbo kodeksas nenumato, kad pensinio amžiaus sulaukę pedagogai privalo išeiti iš darbo. Skandinavijos šalių praktika kita – yra nustatyta amžiaus riba, tad atitinkamo amžiaus sulaukęs pedagogas garbingai išleidžiamas į užtarnautą poilsį.
REKLAMA
Nemažos dalies pensinio amžiaus sulaukusių ir darbą norinčių palikti pedagogų mokyklų vadovai prašo likti dirbti. Šiaulių rajono kaimo mokyklose dirba net dvi mokytojos, kurių amžius – 73 metai. Pasak Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus vedėjos Juditos Šertvytienės, šios mokytojos daugiau dirba visuomeniniais pagrindais, nes turi labai nedidelį darbo krūvį. Vykti į kaimus dėl 3-4 pamokų nėra norinčiųjų. Gaunamas atlygis dažnai yra mažesnis nei patiriamos kelionės į darbą išlaidos.
„Žmogus žmogui nelygu“, – sako J. Šertvytienė teigdama, kad yra mokytojų pensininkų, kurių nei kompetencija, nei gebėjimais neabejojama. Vis dėlto yra ir tokių, kuriuos mokyklų vadovai mielai atleistų, tačiau per prievartą to padaryti negali. Ne paslaptis, kad pensijos sulaukęs pedagogas lieka dirbti vien todėl, kad prisidurtų prie pensijos.
Jei mokyklos vadovui su mokytoju nepavyksta gražiai susitarti dėl išėjimo ir kompensacijos, atleidžiamajam tenka išmokėti šešių mėnesių algos dydžio išmoką, neretai – net 25 tūkst. Lt. Jei atleisti ketinama kelis mokytojus, mokyklai, gyvenančiai iš „mokinių krepšelių“, netekti apie 100 tūkst. Lt – didelis smūgis.
Kaip su dirbančiais pensininkais elgiasi mokyklų vadovai, kai mokykla gauna nurodymą sumažinti išlaidas ir darbuotojų?
Atleidimą iš darbo darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, reglamentuojantis Darbo kodeksas aiškiai nurodo, kad darbuotojo amžius negali būti teisėta priežastis nutraukti darbo santykius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas išaiškino, kad „aplinkybė, susijusi su asmens amžiumi, svarbia priežastimi nutraukti darbo sutartį gali būti tik esant visoms šioms sąlygoms: darbuotojas yra sukakęs pensinį amžių; dėl tokio amžiaus jis negali ar yra netinkamas vykdyti pavestas darbo funkcijas; darbuotojas turi teisę į visą senatvės pensiją arba ją gauna“.
Jei atleistas pensinio amžiaus mokytojas kreipsis į teismą, mokyklos direktoriui teks įrodyti, kad pedagogas dėl savo amžiaus negalėjo ar buvo netinkamas dirbti mokytoju. Kadangi tai įrodyti nelengva, labai tikėtina, kad teismo sprendimas bus palankus ieškovui ar ieškovei ir skausmingas mokyklos biudžetui.
Pensininkai dirba, jaunimas išvyksta
Mokytojai nėra valstybės tarnautojai, tad su jais sudaryti terminuotų sutarčių, išėjus į pensiją, mokyklų administracijos negali. Jei būtų pakeistas Darbo kodeksas ir tokia tvarka būtų numatyta, į pensiją išėję pensininkai galėtų sulaukti siūlymų iš mokyklų vadovų dirbti toliau arba išeiti. Jei pensinio amžiaus mokytoją, su kuriuo sudaryta terminuota darbo sutartis, būtų nuspręsta atleisti, jam išeitinės kompensacijos mokėti nereikėtų.
Violeta Damskienė, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėja, sako, kad Šiauliuose yra nemažai pensinio amžiaus mokytojų, kurie puikiai dirba, yra jaunatviški, tad gali dirbti toliau. Jei mokytojas nebepageidaujamas, su juo administracija tegali tartis dėl kompensacijos dydžio. „Išeitinė kompensacija atleidžiamam pensininkui privalo būti išmokėta. Tokie įstatymai“, – sako V. Damskienė.
Šalyje pedagogų nedarbas yra didelis. Jei miesto ir rajono pensininkai paliktų mokyklas, darbą gautų apie 180 jaunų pedagogų. „Gal ir būtų galima diskutuoti dėl tokio modelio“, – sako J. Šertvytienė. Vis dėlto, kol įstatymas neįpareigoja pensininkų palikti mokyklų, jaunimas priverstas keisti kvalifikaciją, ieškoti darbo užsienyje.
Lietuva pagal jaunimo nedarbą ES yra ketvirta nuo galo – didesnis jaunimo nedarbas tik Slovakijoje, Graikijoje ir Ispanijoje.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, jaunimo (15-24 m. asmenų) nedarbas trečią 2011 m. ketvirtį buvo 31,7 proc. Turinčio aukštąjį išsilavinimą jaunimo nedarbas gerokai mažesnis. Tai reiškia, kad jaunuolis, turintis aukštojo mokslo diplomą, dirba valytoju, pardavėju ir pan.
Politikai galėtų inicijuoti įstatymo pataisas dėl pedagogų, sulaukusių pensinio amžiaus atleidimo iš darbo, bet panašu, kad greitai to nebus. Artinasi Seimo rinkimai, pensininkai yra aktyviausi rinkėjai, tad priimti nepopuliarų sprendimą tolygu išsikasti duobę.
Į pensiją nori anksčiau
Yra ir kita medalio pusė. Kai vieni mokytojai pensininkai neskuba palikti darbo vietų, kiti norėtų į pensiją išeiti jau 55 metų. Dabar Lietuvoje senatvės pensijos amžius moterims – 60 metų, vyrams – 62,5.
Prieš trejus metus Seimui svarstyti buvo pateiktos Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo pataisos. Buvo siūlyta mokytojams, turintiems 30 m. mokinių ugdymo darbo stažą, senatvės pensijos amžių sutrumpinti iki 55-erių, tačiau pataisos nebuvo patvirtintos. Vyriausybė išimčių pedagogams nusprendė nesuteikti. Mokytojai, turintys būtinąjį stažą, būtų galėję rinktis išeiti į pensiją ar dirbti iki senatvės pensijos amžiaus.
Pernai birželį Seimas patvirtino įstatymus dėl pensinio amžiaus atitolinimo. Pagal jį nuo 2012 m. senatvės pensinis amžius bus palaipsniui nukeliamas, kad 2026 m. ir vyrai, ir moterys išeitų į pensiją būdami
65-erių. Moterims, iki šiol į pensiją išeidavusioms 60-ies, senatvės pensinis amžius kasmet bus tolinamas keturiais mėnesiais, o vyrams, pensininkais tapdavusiems 62,5 m., – dviem. Lengvatų pedagogams nenumatyta.
Mokytojai itin skaudžiai reagavo į pensinio amžiaus nukėlimą. Pernai spalį Mokytojo dienos proga Lietuvos švietimo sistemos darbuotojų profesinės sąjungos centras išplatino pranešimą, kad pensinio amžiaus ilginimas pedagoginį darbą dirbantiems Lietuvos piliečiams neturi būti taikomas, nes pedagoginis darbas pripažintas padidintos emocinės įtampos darbu, o dėl atsakomybės ne tik už žinių perteikimą ugdytiniams, bet ir dėl nuolatinio rūpesčio jų kasdienybe bei ateitimi, mokytojai išgyvena nuolatinį stresą ir įtampą.
Švietimo darbuotojai tikina, kad tikrai ne anekdotai yra kalbos, jog Japonijoje pedagogai jau po keliolikos metų darbo yra nepakaltinami. Nustatyta, kad psichinę pagalbą teikiančiose įstaigose ligas gydėsi maždaug kas devintas dešimtas pedagogas, t. y. gerokai daugiau nei pagal bendrą lygį visuomenėje.
Dėl nuolatinės įtampos ir streso pedagogai gerokai dažniau už kitus suserga širdies ir kraujagyslių, galvos smegenų, onkologinėmis ligomis, turi emocinių sutrikimų. „Vyresnio amžiaus pedagogus ypač kritiškai ima vertinti ugdytiniai bei jų tėvai, dažnai netolerantiškai reaguodami į menkiausias smulkmenas. Tai kenkia pedagoginio darbo kokybei ir pedagogo psichologijai“, – teigiama pranešime.
Anot švietimo sistemos darbuotojų, pedagogas, visas savo žinias, gebėjimus ir energiją atidavęs jaunajai kartai ugdyti, nusipelno tokios pagarbos, kuri leistų mokyklos duris užverti oriai pakelta galva. Lietuvos ugdymo įstaigose drastiškai mažėjant mokytojų darbo vietų, pedagogų pensinio amžiaus ilginimas dirbtinai stabdo natūralią kartų kaitą.
Atjaunėjusi pedagoginė visuomenė duotų ne tik kokybinės, bet ir ekonominės naudos valstybei – padaugėtų mokesčių mokėtojų. Tik ar iš tiesų taip nutiktų? Ar sulaukę teisės anksčiau išeitį į pensiją mokytojai ir toliau nesinaudotų teise dirbti mokykloje iki mirties?
Europos šalių patirtis
Lenkijoje nustatytas mokytojo darbo laikas – ne daugiau nei 40 val. per savaitę. Kartą per metus jam priklauso papildomas metinis atlyginimas. Išdirbusiam 7 metus mokytojui suteikiamos atostogos sveikatai sustiprinti. Jų metu mokytojas gauna pagrindinį atlyginimą ir atitinkamus priedus, išmokas.
Išeidamas į pensiją, mokytojas už 20 m. darbo stažą gauna trijų atlyginimų dydžio išeitinę pašalpą. 30 m. darbo stažą turintis pedagogas, kuris dirbo specialiose, pataisos įstaigose, savo noru gali išeiti į pensiją. Už ilgalaikį darbą mokytojams skiriama premija: už 20 m. darbo stažą jis gauna 75 proc. mėnesinio atlyginimo dydžio premiją, 25 m. – 100 proc., 30 m. – 150 proc., 35 m. – 200 proc.
Prancūzijoje mokytojai yra valstybės tarnautojai ir turi teisę išeiti į pensiją nuo 60 metų, pradinio lavinimo mokytojai – nuo 55-erių.
Pradinio lavinimo mokytojams taikomas 26 val. darbo krūvis per savaitę, mokama bazinė alga ir kitos išmokos. Vasaros atostogų metu mokama tik bazinė alga. Vidurinio lavinimo mokytojai dirba 15-20 val. per savaitę.
Suomijos mokytojai į pensiją išeina 60-65 metų. Jų atlyginimai didžiuosiuose miestuose ir atokiose vietovėse yra 3 proc. didesni negu kitur dirbančių mokytojų. Pagrindinis atlyginimo prieaugis priklauso nuo stažo. Mokytojas neprivalo būti mokykloje, kai neturi pamokų. Atostogų trukmė – kaip valstybės tarnautojų.