Šią, rodos, eilinę mokslo metų savaitę beveik penktadalis visų šalies mokyklų, tarp jų ir 15 uostamiesčio ugdymo įstaigų, pasitiks neįprastai nebyliai - be rytinio šurmulio, pertraukų erzelio, be greta lentos tūpčiojančių mokytojų ir sąsiuvinių šlamėjimo, be klausimų ir atsakymų...
Tai reiškia, kad prasidėjo neterminuotas pedagogų streikas. Pastarieji, nepaisant kaltinimų nesąmoningumu bei užmojais dėl gardesnio kąsnio sužlugdyti visą abiturientų kartą, vis dėlto „nesusiprotėjo“.
Neapsikentė karaliaus nuogybių
Mokytojai dėl savo sprendimo nei rausta, nei kaltės slegiami akis slepia, nei rankas grąžydami atgailauja, - tuo įsitikinome apsilankę šiandien streiką pradėsiančioje „Varpo“ vidurinėje mokykloje.
„Skaudu girdėti streikuojantiesiems metamus kaltinimus, tačiau jie nepagrįsti. Tarybine patetika trenkiančiais šūkiais mėtosi tie, kurie patys jų nesilaiko. Negi tėvynė išgyvena tokią jau pragaištingą krizę, kad mes, mokytojai, aukodamiesi turėtume nusikryžiuoti ar susideginti? Mes kovojame už savo orumą, o streiku norime parodyti, kad matome, jog karalius nuogas!“ - kolektyvo poziciją dėstė mokytoja Violeta Beniulienė.
„Švietimo sistema pasiekė patį dugną, daugiau ristis nebėra kur. Jei dabar nežengsime lemtingo žingsnio, po 4-5 metų mokytojų Lietuvoje neliks. Turime du kelius - važiuoti užsienin braškių skinti, kaip siūlė viena politikė, arba grąžinti mokytojui orumą“, - antrino mokytojas Arūnas Matuzas.
O kaip gi mokiniai, neterminuotam laikui palikti vieni, - smalsavo „Vakarų ekspresas“. O mokiniai, pasirodo, nėra numesti, - atrėmė „Varpo“ mokyklos pedagogai. Jiems skirtas savarankiškas darbas, kryptingos užduotys.
Be to, pokalbininkai tvirtino, kad būtent rūpestis jais ir nulėmė sprendimą streikuoti - dėl asmenybių, ugdančių asmenybes, dėl iš pašaukimo pedagogo specialybę besirenkančių gabiųjų mokinių.
„Neišmokome pilietiškumo pamokos“
Savo nuostabai, daugiau apgailestavimo gaidelių išgirdome kitoje uostamiesčio ugdymo įstaigoje - Vytauto Didžiojo gimnazijoje, kurios pedagogai nusprendė nestreikuoti.
„Mes, mokytojai, savo ugdytinius raginantys būti tikrais piliečiais, patys tos pamokos neišmokome“, - pylos sau ir kolegoms negailėjo mokytoja Stanislava Kundrotienė.
„Mes privalėjome kovoti iki galo, o dabar patriukšmavome ir nėrėme į krūmus. Mūsų pasipriešinimas neteko prasmės“, - nusivylimo neslėpė mokytoja Sigita Jasienė.
Beje, sprendimą nestreikuoti priėmė patys gimnazijos pedagogai. Vykstant pasirengimo procedūroms čia nebuvo surinkta pakankamai balsų streikui organizuoti. Tačiau tokio sprendimo priežastys nebuvo vien per kraštus trykštantis atsidavimas vaikams, - neslėpė kalbinti mokytojai.
„Aišku, buvo mokytojų, kurie taip nusprendė dėl vaikų, nuogąstavo, kad nespės parengti jų egzaminams. Tačiau, ne paslaptis, savo padarė ir finansinis aspektas. Mokytojai galvoja apie atlyginimus. Santaupų dažnas neturi, neturi turtingų sutuoktinių, o dar vaikai studentai...“ - aiškino pedagogai.
Mokiniai leidžia streikuoti
Įvairių švietimo institucijų valdininkas tikino, esą juos skambučiais užvertė nuskriausti mokiniai ir jų tėvai. Tačiau „Vakarų ekspreso“ kalbinti uostamiesčio mokiniai tikino streiko baimės sindromų nejaučiantys.
„Varpo“ vidurinės mokyklos abiturientai tvirtina 100 procentų palaikantys mokytojus, tačiau pageidaujantys, kad streikas nesitęstų amžinybę.
„Mokytojų streikas - būtinybė. Esu patriotas, noriu, kad mano šalyje visos sistemos funkcionuotų darniai. O juk viskas prasideda nuo mokyklos - be jos neturėsime gerų specialistų, be jų - aukštos kokybės produkcijos ir t. t. Aš matau bendrą tikslą, už kurį turime kovoti visi“, - aiškino dvyliktokas Nerijus.
Streikai mūsų tikrai nesužlugdys, - įsitikinusi ir abiturientė Gintarė. Anot merginos, mokiniams tai bus proga iniciatyvą perimti į savo rankas, burtis ir kartu mokytis, juk mokytojai tik pateikia informaciją, o kaip ją įsisavinsi, priklauso nuo paties mokinio.
„Pritariu mokytojų streikams, elgetiškas atlyginimas - menka motyvacija kokybiškai dirbti. Vis dėlto tikiuosi, kad mokytojų kova nesitęs ilgai, antraip mes turėsime mažiau galimybių egzaminų metu, nei tie, kuriuos mokantys mokytojai nestreikuoja“, - savo poziciją dėstė abiturientė Rūta.
Beje, abiturientai negailėjo mokytojams ir pylos, tik ne dėl streikų, o dėl... vienybės trūkumo.
Mokytojai - ne nusikaltėliai
Kaltinimų mokytojams, pasirinkusiems drastiškas kovos priemones, nesvaido ir „Vakarų ekspreso“ kalbinti tėvų atstovai.
„Mes už tai, kad geri mokytojai nepaliktų mokyklos. Tam būtinas tinkamas atlygis. Nesame tikri, kad buvo išnaudotos visos galimybės užkirsti kelią streikui. Vyriausybė nepersistengė ieškodama lėšų. Mes palaikome mokytojus, tačiau kviestume ir juos, ir valdžią derėtis“, - tvirtino Lietuvos tėvų forumo (LTF) atsakingasis sekretorius Gintautas Bukauskas.
„Žinoma, norėtume išvengti streiko, tačiau mokytojai - jokie nusikaltėliai, taip jie reikalauja to, kas jiems priklauso. Nedrįstume jų kaltinti“, - klaipėdiečių poziciją dėstė LTF Klaipėdos skyriaus pirmininkė Danguolė Rudienė.
Anot jos, mokytojų reikalavimai turi būti patenkinti - tam užtektų atsisakyti keleto populistinių sprendimų.
„Ar tikrai reikia, pavyzdžiui, visuotinio mokinių maitinimo? Gal tam reikalui numatytas lėšas geriau būtų skirti mokytojų atlyginimams?“ - svarstė klaipėdietė.
„Nieko kito neliko“
Eugenijus JESINAS, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko pavaduotojas teigia, jog už tai, kad mokytojams neliko nieko kita, kaip griebtis streikų, ir už streiko pasekmes tiesiogiai atsakinga Vyriausybė, sumažinusi asignavimą švietimui ir buldozerio principu „prastūmusi“ šį biudžetą. Pagal Europos Sąjungos direktyvas, švietimui turi būti skirta 6,5 proc. biudžeto. Vyriausybės programoje numatyti tik 6 procentai, tačiau ji pati pripažįsta, kad realiai sukrapštyti vos 5,2, o be struktūrinių fondų lėšų, skaičius dar liesesnis - 4,6 proc.
Atsakomybę turėtų prisiimti ir Švietimo ir mokslo ministerija, nesugebėjusi įrodyti, kad mokytojų atlyginimus reikia indeksuoti.
„Ministerija neturi teisės kištis“
Tuo tarpu Virgina BŪDIENĖ, švietimo ir mokslo viceministrė piktinasi galimomis streiko pasekmėmis. „Mokiniai neįgis tam tikrų kompetencijų, nebus užtikrintas jų saugumas. Pagal Švietimo įstatymą, už tai atsakingas mokyklos vadovas. Už įstaigų veiklą taip pat atsakingi steigėjai - savivaldybės. Ministerija neturi teisės kištis į mokyklų gyvenimą. Pripažįstu, kad mokyklos vadovas negali mokytojams algos pakelti, bet tai gali steigėjas. Mokyklos finansuojamos iš dviejų šaltinų - mokinio krepšelio ir savivaldybių biudžeto. Pastarosios turėtų taip sutvarkyti ugdymo įstaigų tinklą, kad lėšos nebūtų švaistomos be reikalo, o sutaupytus pinigus galėtų skirti mokytojų algoms. Aišku, galime eiti dar toliau. Atsakingas Seimas, patvirtinęs švietimui lėšų skundžiantį biudžetą, Valstybės saugumo departamentas...“, - sakė ji.
Indra DUOTAITĖ
