Ar ne per anksti jau pradinukus mokyti programavimo, o trisdešimtmečiui – ne per vėlu pakeisti profesiją ir tapti programuotoju?
Programinės įrangos kūrimo įmonių grupės NFQ vadovas Paulius Insoda „Žinių radijo“ laidoje „Tinklas“ tvirtino, jog niekada ne per vėlu. Šitai esą galioja ne tik moksleiviui, bet ir baigusiam universitetą:
– Žinau ne vieną atvejį, kai žmonės pakeičia profesiją, sulaukę ir trisdešimties. Jeigu kalbėtume apie moksleivius, vakaruose yra programų, kurios moko programavimo ar logikos, reikalingos programavimui pagrindų, jau nuo pirmos klasės- šešerių ar septynerių metų vaikus ar net dar mažesnius. Kai dėl rimtesnio programavimo mokymo, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje, Estijoje nuo penktos klasės jau yra, atrodytų, vaikiškos programėlės, kurios vaikui padeda suprasti priežasties-pasekmės dėsnius,algoritmus, kaip bendrauti su kompiuteriu,kaip rašyti instrukcijas,kad jis tavo komandas.
– Kaip vertinate programavimo įgūdžių mokymą per informatikos pamokas Lietuvoje? Ar toks mokymas pakankamas, o gal nereikėtų visų kankinti nelengvomis programavimo užduotimis?
– Lietuva šia prasme dar gerokai atsilieka. Čia visos galimybės tikrai dar neišnaudotos. „IT Kitaip“ ir kitų iniciatyvų tikslas – kuo anksčiau vaikus sudominti šia sritimi. Įgyti tuos pagrindus naudinga ne tik norintiems tapti programuotojais, bet ir, tarkim, vadybininkams, verslininkams, kitų profesijų žmonėms. Užuot nuolat darant tą patį darbą, tą patį veiksmą, galima tuos veiksmus suprogramuoti, kad nereikėtų to nuolat kartoti. Šiais laikais programavimo pagrindai tas pats,kad prieš kelis dešimtmečius buvo matematika ar fizika. Tai pamatas, ant kurio statomi ir kiti mokslai. Pamatas, duodantis galimybę pritaikyti tuos mokslus gyvenime.
– Vadinasi, jeigu vaikui patinka kompiuteriai, jau galima ir pirmokėlį pradėti mokyti programavimo?
– Sakyčiau, ne tik galima, bet ir būtina išnaudoti tokią progą. Tokiu atveju mokymasis jam bus ne vargas, o įdomus žaidimas, – kalbėjo P. Insoda.
