Valdyti srautus, užtikrinti klasių vėdinimą, prižiūrėti, kad vaikai sklandžiai testuotųsi – tik keli iš klausimų, pastaruoju metu neduodantys mokyklų vadovams ramybės.
Vis dėlto kur kas didesnė problema – agresyviai mokyklų vadovus atakuojantys prieš skiepus, kaukes, testus ir kitas pandemijos valdymo priemones nusiteikę tėvai.
Skundai trukdo dirbti
Vilniaus Sausio 13-osios progimnazijos direktorė Birutė Rudzinskienė pastebi, kad mokyklų direktoriai pandemijos metu tapo savotiški atpirkimo ožiai. Vyriausybei priėmus kokias nors pandemijos valdymo priemones, liečiančias mokyklų darbą ir moksleivius, kai kurie tėvai kaip mat dėl šių sprendimų puola kaltinti mokyklų vadovus.
„Pasitaiko atvejų, kad gauname tokių raštų, per mokyklas plinta paruoštukai. Nesvarbu apie ką, bet tėvai yra linkę juos imti ir siųsti mums įrašydami ranka savo ir vaiko vardą, pavardę.
Dauguma šių pretenzijų yra dėl testų, kaukių, kiti dar sugalvoja apie vaistus parašyti. Pasitaiko grasinimų mums, kad liksime nubausti. Kiekvienam reikia aiškinti, kad tai daroma dėl vaikų ir dėl saugumo“, – tv3.lt komentuoja B. Rudzinskienė.
B. Rudzinskienė pabrėžia, kad tokių mokyklų vadovus atakuojančių tėvų yra palyginti nedaug. Didžioji dalis suaugusiųjų puikiai suvokia, kokiu tikslu yra taikomi ribojimai.
„Matyt, arčiau jų esančios įstaigos yra mokyklos, tai jie ir rašo dėl kaukių, kodėl vaikams reikalinga izoliacija ir kita. Nors susirgimų atvejai į mokyklas ateina būtent iš šeimos. Yra labai daug nepagrįstų, piktų skundų, susidaro toks įspūdis, kad žmonės tiesiog pikti ir nežino, kur tą pyktį išlieti. Objektyvumo skunduose yra nedaug“, – sako B. Rudzinskienė.
Mokyklos vadovė pastebi, kad kai kuriais atvejais gaunami tėvų skundai skamba nelogiškai. Pavyzdžiui, vienoje laiško vietoje tėvas nurodo, kad prieštarauja, jog jo vaikas mokykloje dėvėtų kaukę, o kitoje laiško vietoje jau apskritai piktinasi pandemija, politine situacija šalyje.
B. Rudzinskienė pripažįsta, kad tokios atakos ypatingai trukdo mokyklų vadovams dirbti.
„Tą laiką, kurį galėtum skirti kitai veiklai, aukoji atsakymams. Turi tartis, atrašyti profesionaliai ir aiškiai, suprantamai. Džiaugiuosi, kad kai kurie išgirsta, ką atsakome ir paaiškiname“, – teigia B. Rudsinskienė.
Stengiasi atsakyti į tėvų klausimus
Kauno Jono Jablonskio gimnazijos vadovė Danguolė Miškinienė pastebi, kad pandemijai prasidėjus mokyklos administracija apskritai sulaukė daugiau tėvų skambučių ir laiškų. Tėvams rūpėjo atsakymai į įvairius klausimus dėl testavimo, kaukių dėvėjimo ir kitų reikalavimų.
Ypatingai daug klausimų sulaukta prasidėjus nuotoliniam ugdymui. Vėliau tėvų kreipimųsi žymiai sumažėjo.
Vis dėlto D. Miškinienė pripažįsta, kad vieno laiško, panašaus į tuos, kurie siunčiami ir kitiems mokyklų vadovams, sulaukė.
„Tai buvo laiškas dėl skiepijimo. Matosi, jis parengtas teisininkų, tam tikra forma. Rašoma ne tik, kad jie nesutinka skiepytis, bet kad mes neturime teisės tuo domėtis. Padėkojau už informaciją ir tiek“, – tv3.lt pasakoja D. Miškinienė.
Daugiau skundų raštu direktorė teigia nesulaukusi. D. Miškinienė pastebi, kad tėvų pasipiktinimas mažėja atsakius į jiems kylančius įvairius klausimus.
Kol tėvai neatsakytų klausimų turi, tol dėl to dažniausiai yra linkę kaltinti ugdymo įstaigų vadovus.
„Kai žmogus yra komunikacijos veidas, jis dažniausiai ir atlaiko visą nepasitenkinimą. Tiesiog priimi, kalbiesi, stengiesi paaiškinti, kokia yra situacija ir tiek. Tokia darbo specifika“, – teigia D. Miškinienė.
Profsąjunga: tai organizuotas procesas
Lietuvos švietimo įstaigų vadovų profesinės sąjungos pirmininkė, Klaipėdos Hermano Zudermano mokyklos vadovė Jolita Andrijauskienė pripažįsta, kad pastaruoju metu mokyklų vadovams tenkantis spaudimas yra ypatingai didelis.
Reikia savotiškai laviruoti tarp dviejų ugnių – užtikrinti, kad būtų įgyvendinti pandemijos valdymo reikalavimai ir kartu atlaikyti jais nepatenkintų tėvų skundus.
J. Andrijauskienė pasakoja, kad mokyklų vadovai visoje Lietuvoje susiduria su tėvų skundais dėl testų, skiepų, kaukių ar kitų saugumo priemonių reikalavimo. Pastaruoju metu šie mokyklas pasiekiantys skundai yra vienodi, pagal tą patį šabloną parengti raštai.
„Tai yra paruoštukai, keliaujantys per visą Lietuvą. Jie turi savo padėjėjų, teisininkų. Tai vykdoma masiškai, tas pats turinys keliauja per visas mokyklas. Yra įklijuojamas vardas, pavardė ir viskas“, – tv3.lt teigia J. Andrijauskienė.
Raštų dažniausiai padaugėja Vyriausybei priėmus kokius nors sprendimus, kurių tėvai nesupranta arba jei reikalavimai tėvus suerzina.
„Nuo gruodžio 1 d. kaukės pradinukams tapo privalomos. Vos ne išvakarėse, kai vadovai išsiuntė informaciją tėvams, atėjo tie laiškai. Paprastai tai tęsiasi maždaug dvi dienos po to, kai potvarkiai įsigalioja. Vėliau truputį nuslopsta, nebent koks sugalvojęs pasipriešinti parašo vėliau“, – pasakoja J. Andrijauskienė.
Pasipiktinusių tėvų laiškų gauna mokyklos visoje šalyje, nepriklausomai nuo mokyklos dydžio ar vietovės, kuriame mokykla yra.
„Kiekvienoje mokykloje yra tėvų, kurie mano, kad jie turi tokiu būdu ginti savo vaiko teises. Tiek mažų, tiek didelių mokyklų vadovai gauna laiškus“, – sako J. Andrijauskienė.
Švietimo įstaigų vadovų profesinės sąjungos pirmininkė tv3.lt pateikė pavyzdį, kaip atrodo mokykloms siunčiami raštai. Su pavyzdžiu galite susipažinti galerijoje:
Panašius raštus yra parengęs Sveikatos teisės institutas (STI). Apie tai, kokių visuomenės reakcijų yra sulaukęs STI, jau rašėme anksčiau.
Įvairiose tėvus vienijančiose socialinių tinklų grupėse taip pat galima rasti įvairių raštų paruoštukų. Juos parengę žmonės neretai prisistato kaip teisininkai, advokatai. Galima rasti paruoštukų prieš vaikų skiepijimą, testavimą, kaukių dėvėjimą mokyklose ir kitus ribojimus.
