Tokioms prezidentės Dalios Grybauskaitės pateiktoms pataisoms Seimas yra pritaręs po pateikimo.
„Mes apeliuojame į Seimo narius ir prašome juos atidžiau skaityti galiojančius teisės aktus ir nepasitikėti viena nuomone, nes mes taip pat turime teisinį išaiškinimą ir, akivaizdu, sieksime to teisingumo“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė asociacijos prezidentė Ramutė Mečkauskienė.
„Ozo“ gimnazijos direktorius Albinas Daubaras savo ruožtu spaudos konferencijoje aiškino, kad kadencijos galėtų būti įvedamos tik naujiems vadovams.
„Nemanau, kad būtų galima taikyti kadencijas atgaline data tiems asmenims, su kuriais sudarytos nuolatinio darbo sutartys. Mes, švietimiečiai, kurie dirbame 26 ar 30 metų šioje srityje, savo visą gyvenimą suorientavome į šitą veiklą, su valstybe sudarėme nuolatinio darbo sutartį ir manome, kad be rimto pagrindo, be rimtų kaltinimų neturėtume būti atleisti iš avo užimamų pozicijų. Kita kalba – jei valstybė mano, kad švietimui būtų naudingos trumpalaikės vadovų kadencijos vieno ar kito termino, su naujai priimamais iš tikro būtų logiška (pasirašyti terminuotas sutartis) – jie, jauni žmonės, kurie nusiteikę vadovauti švietimo įstaigoms, žinotų, kur jie eina, paprastai kalbant žinotų, kad eina penkeriems metams ir strateguotų savo asmeninį gyvenimą ir profesinę veiklą“, – dėstė A.Daugaras.
Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius pažymėjo, kad nutarus įvesti kadencijas svarbu vadovui suteikti daugiau teisių formuoti kolektyvą.
„Jeigu mes norime direktorius keisti, visuotiniu būdu juos varyti į kitas mokyklas, tai suteikime tada direktoriams teises tose mokyklose atitinkamai formuoti ir savo kolektyvus. Savaime suprantama, kad mokyklos direktorius, atėjęs į kitą mokyklą, greičiausiai negalės susiformuoti nei savo pavaduotojų kolektyvo, galų gale jis negalės laisvai disponuoti ir mokytojų kolektyvu“, – sakė S.Jurkevičius.
Pagal prezidentės teikiamą projektą, kurį toliau svarstys Seimo komitetai, mokyklos vadovas būtų skiriamas penkerių metų kadencijai ir nustatyta, kad tas pats asmuo gali vadovauti tai pačiai švietimo įstaigai ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.
Taip pat numatyta, kad vadovo atrankoje nedalyvautų politikai bei politinio, asmeninio pasitikėjimo asmenys.
Siūloma įvesti ir kasmetinį švietimo įstaigų veiklos vertinimą, numatant, kad dvejus metus iš eilės nepatenkinamai įvertintas vadovas būtų atleidžiamas iš pareigų.
Mokyklų vadovai aiškina, kad ir dabar užtenka instrumentų atleisti netinkamai dirbančius vadovus.
„Šiaip vadovų darbas yra vertinamas kas vieneri metai, kiekvienų metų pabaigoje vadovai turi pateikti ataskaitas steigėjui apie nuveiktus darbus, apie tai, kaip jie įgyvendina sufomuluotus tikslus arba užduotis. O Nacionalinė mokyklų vertinimo agentūra vertina mokyklą kas penkeri metai – pačią mokyklą, vyksta išorinis vertinimas. Ir kaip jau sakiau, atestacija vyksta vadovams kas penkeris metai, ją organizuoja speciali komisija“, – spaudos konferencijoje sakė R.Mečkauskienė.
Pasak pataisas kovo viduryje Seimui pristačiusios prezidentės patarėjos Saulės Mačiukaitės-Žvinienės, priėmus minėtas pataisas, būtų užtikrintas skaidrus ir depolitizuotas švietimo įstaigų valdymas, didinama vadovo atsakomybė ir atskaitomybė, stiprinama mokyklų savivalda, skatinamas švietimo tolygumas visoje šalyje bei kokybė.
