„Lietuvos akušerijos ir ginekologijos“ šių metų kovo mėnesio žurnalo numeryje paskelbti Lietuvoje atlikto tyrimo duomenys. Mokslinėje publikacijoje teigiama, kad miesto moksleivių žinios apie šeimos planavimą ir kontracepciją yra geresnės nei mažų miestelių paauglių, o mokymosi įstaigos reitingas lemia moksleivių žinias apie šeimos planavimą ir kontracepciją.
Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje dirbtinių abortų skaičius per pastaruosius 10 metų sumažėjo du kartus (tarp 15–49 metų moterų nuo 20 iki 9,3 tūkstančiui), tačiau paauglių nėštumų problema išlieka aktuali. Tai rodo, kad lytinis paauglių švietimas yra būtinas. Daugelis civilizuotų šalių pritaria, kad jaunimas turi teisę į lytinį švietimą, padedantį nepatyrusiam žmogui apsispręsti, atsakingai elgtis bei apsisaugoti nuo išnaudojimo, kitų atsitiktinių lytinių santykių pasekmių.
Kokia turėtų būti jaunimo lytinio švietimo programa, kas turėtų būti atsakingas už šios asmeniškos, intymios srities ugdymą (šeima, mokymo institucijos, specialūs centrai, visi kartu)? Į šiuos ir panašius klausimus Lietuvoje ir daugelyje ES šalių kol kas nėra vienareikšmių atsakymų.
Informacijos apie reprodukcinę sveikatą stoka pastūmėja jaunimą į ankstyvus nesaugius lytinius santykius, didina lytiškai plintančių ligų (LPL), neplanuotų nėštumų ir abortų, ankstyvų ir trumpalaikių santuokų riziką. Atlikti tyrimai parodė, kad lytinis švietimas gali padėti atitolinti pirmuosius lytinius santykius ir išvengti nepageidaujamo nėštumo bei lytiškai plintančių ligų. Tėvai yra ir turėtų būti pirmieji savo vaikų švietėjai lytiškumo klausimais, tačiau jiems dažnai reikia pagalbos ir paramos. Lietuvoje kol kas nėra visuotinai priimtinos jaunimo lytinio švietimo programos, Sveikatos ir Švietimo ministerijos palietusios šį klausimą kaskart palieka jį atvirą.
Žurnale „Lietuvos akušerija ir ginekologija“ išspausdinto tyrimo tikslas buvo įvertinti jaunimo žinias apie reprodukcinę sveikatą, nustatyti šių žinių ryšį su gyvenamąja vieta, lytimi, mokymosi įstaigos reitingu ir lytiniu aktyvumu. Pasak vienos iš tyrimo autorių LSMU Akušerijos ir ginekologijos klinikos gydytojos Gintarės Kemeklienės, atlikti tokio pobūdžio tyrimą paskatino aktualios diskusijos visuomenėje. „Tyrimo rezultatai mūsų nenustebino, mūsų hipotezės atitiko gautus duomenis. Man buvo kiek netikėtas moksleivių amžiaus vidurkis, kada jie pradeda lytinį gyvenimą, moksleiviai mylėtis pradeda vėliau nei aš maniau“, - sakė G. Kemeklienė. Ji taip pat pridūrė, kad lytinis švietimas Lietuvoje turėtų būti kompleksiškas. „Reikėtų, kad su moksleiviais kalbėtųsi psichologai, medikai, religijų atstovai, šeimos planavimo specialistai, tik taip ugdysime jaunų žmonių vertybes ir atsakomybę už save“, - teigė tyrimą atlikusi gydytoja.
Atliktoje anoniminėje apklausoje dalyvavo 16–20 metų 11–12 klasių moksleiviai. Iš viso apklausti 441 miesto ir 455 mažesnių miestelių moksleiviai. Lytiškai aktyviais save įvardijo 44,3 proc. apklaustųjų. Lytiškai aktyvių paauglių grupėje vaikinų buvo daugiau nei merginų, dvyliktokų daugiau nei vienuoliktokų. Tyrimas atskleidė, kad lytinio gyvenimo pradžios amžiaus vidurkis – 16,3 metų. Daugiau kaip pusė apklaustųjų (55,7 proc.) nurodė, kad negyvena lytinio gyvenimo. Lytiškai neaktyvių moksleivių žinios buvo geresnės nei lytinį gyvenimą gyvenančiųjų. Išanalizavus moksleivių žinių apie reprodukcinę sveikatą priklausomybę nuo mokymosi įstaigos, paaiškėjo, kad žinios nepriklausė nuo to ar jie mokėsi gimnazijoje, ar vidurinėje mokykloje. Vis tik tyrimas atskleidė, jog mokymo įstaigos reitingas lėmė moksleivių informuotumą apie reprodukciją ir šeimų planavimą.
Šio tyrimo metu nustatytas lytinis paauglių aktyvumas panašus į daugelio Europos šalių analogiškus rodiklius šioje amžiaus grupėje. Nors dauguma moksleivių (77,6 proc.) žinojo, kad moters vaisingumas menstruacijų ciklo metu kinta ir moteris gali pastoti po pirmųjų lytinių santykių, tačiau beveik pusės (46,9 proc.) moksleivių nuomone, moteris negali pastoti mėnesinių metu. 69,8 proc. manė, kad moteris negali pastoti, jeigu dar nebuvo pirmųjų mėnesinių. Galima daryti išvadą, jog galimybę pastoti po pirmųjų lytinių santykių moksleiviai vertina kaip faktą: jeigu buvo santykiai, galimas ir pastojimas, tačiau nesieja jo su moters vaisingomis dienomis.
Tarp paauglių gana populiarus mitas, jog nutrauktas lytinis aktas visiškai apsaugo nuo nėštumo. Taip manė 26,3 proc. moksleivių, iš jų daugiau berniukų nei mergaičių. Tyrimo metu paaiškėjo, kad 6,1 proc. lytiškai aktyvių paauglių nutrauktą lytinį aktą renkasi kaip kontracepcijos metodą. Tyrimas parodė, jog 42,9 proc. moksleivių manė, kad skubi kontracepcija – tinkamiausia priemonė jaunoms merginoms išvengti nėštumo. Paaugliai turėtų žinoti, kad, vartojant skubią kontracepciją, būtina pasitikrinti, ar nėra nėštumo, jei mėnesinės neprasidėjo praėjus trims savaitėms po gydymo. Skubios kontracepcijos metodo negalima vartoti dažnai.
Atliktas tyrimas atskleidė, kad miesto moksleivių žinios apie šeimos planavimą ir kontracepciją yra geresnės nei mažų miestelių paauglių. Merginų žinios geresnės nei vaikinų, o miesto merginų geresnės nei mažų miestelių merginų. Taip yra dėl to, kad miesto jaunimas gauna geresnį išsilavinimą dėl čia dirbančių aukštesnės kvalifikacijos specialistų, jiems prieinamesnės patikimesnės žiniasklaidos priemonės, liberalesnė šeimos ir ugdymo įstaigų aplinka, kurianti glaudesnį ir atviresnį jauno žmogaus ir patyrusio suaugusiojo kontaktą. Veiksmingesnis bendradarbiavimas užkerta kelią seksualiniams eksperimentams, nepagrįstų mitų, susijusių su lytiškumu, sklandymui bei formuoja jauną žmogų kaip atsakingą, vertinančią save ir partnerį asmenybę.
Inga Lebrikaite
