Kiekvienas tėvas nori, kad jo vaikas mokytųsi geroje mokykloje. Tačiau ar yra kriterijai, kuriais vadovaujantis būtų galima pasakyti, kuri mokykla garantuos jūsų vaikui sėkmę, o iš kurios reikėtų kuo greičiau nešdintis?
Savaitraštis "Veidas" visuomenei pristatė geriausių Lietuvos gimnazijų ir vidurinių mokyklų reitingą, kurio sąraše - 532 ugdymo įstaigos. Reitingas sudarytas pagal tai, kiek procentų gimnaziją ar mokyklą šiais metais baigusių abiturientų įstojo į pirmu noru pasirinktą specialybę Lietuvos aukštosiose universitetinėse mokyklose arba išvyko studijuoti į užsienio universitetus.
Žiūri skeptiškai
Pagal minėtus kriterijus, geriausiųjų šimtuke atsidūrė tik trys uostamiesčio švietimo įstaigos: 36 pozicijoje - Klaipėdos "Ąžuolyno" gimnazija, 69 - rusakalbių "Žaliakalnio" gimnazija, o prestižine vadinama Vytauto Didžiojo gimnazija - tik 78 vietoje.
"Žaliakalnio" vadovas Vitalijus Jakobčiukas, paklaustas, kaip vertina reitingą, atsakė jo dar nematęs ir pirmiausia paklausė, kurioje vietoje atsidūrė jo vadovaujama gimnazija, tačiau tuoj pat pridūrė, kad tai jam - visai nesvarbu.
"Reitinguojama turėtų būti pagal tikslią statistiką, bet taip nėra. Mes taip pat siuntėme reitinguotojams duomenis, kiek vaikų įstojo į aukštąsias mokyklas. Bet nei Lietuvos, o juolab užsienio universitetai mums neprivalo pateikti informacijos, kiek mūsų mokinių pas juos studijuos. Šią informaciją mes susirenkame iš pačių vaikų. Aš nelabai tikiu, kad visos mokyklos tai daro kruopčiai, o kitos gal visai nerenka tokių duomenų. Kitas dalykas - mokinys gali pasakyti, kad įstojo į Londono universitetą, nors iš tiesų taip ir nėra. Ir kas tikrins?", - samprotavo direktorius.
Be to, pridūrė V. Jakobčiukas, iš buvusių mokinių pasakojimų jis žinąs, kad į kai kuriuos užsienio universitetus esą lengviau įstoti, nei į kai kurias specialybes Lietuvos kolegijose.
"Iškreipia situaciją"
Klaipėdos miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Laima Prižgintienė teigė, jog kelerius metus iš eilės privačia iniciatyva sudaromas reitingas daugelio įstaigų vadovus ir piktina, ir skaudina.
"Niekad neišdrįsčiau tarpusavyje lyginti, pavyzdžiui, pirmoje reitingo vietoje atsidūrusio akademinio Vilniaus licėjaus, kuris atsirenka pačius gabiausius mokinius, ir kokios nors vidurinės mokyklos, kuri dirba su visokiais vaikais. Arba kaip galima lyginti Klaipėdos "Ąžuolyno" gimnaziją bei "Pamario" vidurinę mokyklą - juk joje mokosi mokiniai, kurie buvo iškritę iš ugdymo proceso, metus ar daugiau nelankė mokyklos. Ar tai, kad tie mokiniai nestoja į aukštąsias leidžia teigti, kad mokytojai prastai dirba?", - stebėjo L. Prižgintienė.
Be to, anot švietimietės, nemažai labai gabių vaikų į universitetus nestoja ir dėl socialinių priežasčių, nes išlaikyti studentą, pavyzdžiui Vilniuje, pajėgia tikrai ne visi tėvai.
Dar vienas priekaištas reitinguotojams - esą neaišku, kodėl nuvertinamos kolegijos, teikiančios taip pat aukštąjį išsilavinimą.
"Žinau, kad nemažai gabių abiturientų renkasi kad ir siauresnės apimties, bet jiems patrauklesnes studijų programas kolegijose. Mano pačios draugės dukra, kuri mokėsi dešimtukais, net nemėgino stoti į universitetą, o iš karto pasirinko Vilniaus kolegiją, vieną iš dizaino srities specialybių", - pasakojo L. Prižgintienė.
Moksliukai - dovana mokykloms
Pedagogai sako, kad būtina atkreipti dėmesį į tai, jog pakvietimas studijuoti pirmu noru visai nereiškia, kad jaunuolio akademiniai rezultatai yra geresni nei kitų abiturientų. Juk dalis geriausiųjų stojo į jų pačių išsvajotas ir geidžiamiausias specialybes, nors jos visiškai nepopuliarios, ir į kurias net normalių konkursų nebuvo. O didžioji dalis abiturientų pirmu rašė tas specialybes, kurios, anot mokytojų, šiuo metu yra "ant bangos" ir į kurias buvo veržiamasi masiškai.
Beje, antradienį Klaipėdoje viešėjęs Švietimo ir mokslo ministras Algirdas Monkevičius pasidžiaugė, kad valstybinių egzaminų rezultatų vidurkiu Klaipėda lenkia didžiuosius šalies miestus, tačiau, anot L. Prižgintienės, net ir šis kriterijus vertinant mokyklas nėra pakankamai objektyvus, o ateity esą taps dar labiau iškreiptas.
"Kasmet daugėja abiturientų, kurie mokosi dešimtukais, tačiau valstybinių egzaminų nelaiko - tai tie mokiniai, kurie jau vasario mėnesį sužino, kad įstos į užsienio aukštąsias mokyklas. Tokiu atveju laikyti valstybinių egzaminų nėra būtina", - sakė Švietimo skyriaus vedėja.
Pasak vienos uostamiesčio vidurinės mokyklos lituanistės, ji nuolat susidurianti su tendencija, kad apie mokytojo darbo kokybę sprendžiama pagal vaikų akademinius pasiekimus, ypač egzaminų rezultatus. Tačiau ji sakė neįsivaizduojanti, kaip galima gerai paruošti egzaminams mokinį, kuriam mokslai niekada nerūpėjo, o mokykloje jis pasirodo "kaip jaunas mėnulis".
