Kaip tinkamai paaugliams papasakoti apie lytinį gyvenimą ir jo pasekmes, nežino nei mokytojai, nei tėvai. Tai turėtų daryti specialistai. Mažuose miesteliuose ir kaimuose dirbantys pedagogai imasi už galvų: jų klasėse daugėja besilaukiančių mokinių. Nors visuomenėje daug kalbama apie paauglių lytinį švietimą, tai tėra tik kalbos. Iki šiol atokiose gyvenvietėse dirbantys medikai ir mokytojai vengia ištarti žodį „prezervatyvas“. Nepaisant to, Lietuvos sveikatos apsaugos 2020 m. projekte reprodukcinei paauglių sveikatai vietos kol kas neatsirado.
Uždaras ratas
Vis dažniau galima išvysti mokyklos suole sėdinčią nėščią paauglę. Laukiasi ne tik nereta paskutiniųjų klasių moksleivė, bet ir aštuntokės, septintokės ar net šeštokės.
„Darosi baisu. Nei moralizuoti tų merginų neišeina, nei su jų mamomis pakalbėti, nes dažnai ir jos labai jaunos“, – sakė daugiau nei 20 metų vienoje Kėdainių rajono mokykloje dirbanti mokytoja. Ji mano, kad taip yra dėl kelių priežasčių: prasto pavyzdžio šeimoje, nepakankamo lytinio švietimo ir žiniasklaidos poveikio. „Dažna pastojusios paauglės šeima gyvena skurdžiai, ten vartojamas alkoholis, kai kurios merginos nė nepažįsta savo tėvo ir mato nuolat besikeičiančius mamos partnerius. Todėl jos mano, kad taip ir turi būti, kad tai normalu Be to, paauglės įdėmiai skaito mergaitėms skirtus žurnalus, kuriuose, atrodo, jos sąmoningai skatinamos kuo anksčiau pradėti lytinį gyvenimą“, – nuomonę dėstė pavardės neskelbti prašiusi pedagogė.
Tačiau ji teigė, kad pastojusios paauglės jaučia gėdą, todėl daugelis jų palieka mokyklą. Vienos pagimdžiusios vaikelį mokslus tęsia kitose ugdymo įstaigose, kitos iš viso nebesimoko. Reta kuri grįžta mokytis į tą pačią mokyklą, kurią lankė iki pastojimo.
„Tai lyg užburtas ratas. Nors ir pedagogai, ir medicinos slaugytojos moksleiviams tvirtina, kaip nesaugu anksti pradėti lytinį gyvenimą, to neužtenka. Lytiniam švietimui mokyklose reikia skirti daug dėmesio“, – tikino mokytoja.
Tarsi pasityčiojimas
Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos direktorė Esmeralda Kuliešytė įsitikinusi, kad paauglių lytinis švietimas Lietuvoje yra paliktas likimo valiai. Ji mano, kad per daugiau nei 20 šalies nepriklausomybės metų šiuo klausimu nieko reikšmingo nenuveikta. Atrodo, kad ir artimiausią dešimtmetį situacija bus tokia pati, t. y. tinkamas lytinis paauglių švietimas nebus vykdomas.
„Tai tarsi pasityčiojimas. Siekiama, kad jaunimas mokyklas baigtų nieko nežinodamas nei apie šeimos planavimą, nei apie nesaugaus sekso pasekmes. Tarsi eksperimentuojant žiūrima, kas bus. Tačiau jau matome, kas vyksta. Tarp paauglių daugėja abortų ir lytiškai plintančių infekcijų“, – nusivylusi šalies sveikatos sistema kalbėjo E.Kuliešytė.
Nors apie paauglių lytinį švietimą daug kalbame, realiai jis nevyksta. Anot pašnekovės, šiuo metu veikianti Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtinta paauglių lytinio švietimo programa buvo parengta nepasitarus su jaunimu. „Ją rengiant svarbiausią žodį tarė katalikiškos organizacijos, kurios pabrėžė paauglių susilaikymą nuo lytinių santykių iki pilnametystės. Įdomu, kaip žmogus, sulaukęs pilnametystės, viską sužinos, iš kur jis gaus informacijos? Universitete to niekas nemoko“, – samprotavo E.Kuliešytė. Jos manymu, šiandien galiojanti programa yra labai plati, ne visada konkreti ir per sudėtinga. Todėl ir įgyvendinti jos nepavyksta.
Nukenčia jaunimo sveikata
Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos direktorė mano, kad šalies valdžiai problema rūpi per mažai. „Turbūt nesupranta ir nenori suprasti. Gyventojų interesai tikrai neginami. Nors statistiniai duomenys rodo, kad nėščių paauglių mažėja, nieko panašaus. Juk Lietuvoje iš viso sparčiai mažėja gyventojų“, – kalbėjo moteris ir pridūrė, kad tai sukelia apgaulingą įspūdį, jog paauglės pastoja rečiau.
Visuomenėje paskleista daug neteisingos informacijos apie paauglių lytinį švietimą, tačiau ir toliau nieko nedaroma, kad situacija pasikeistų. Jaunimo reprodukcinės sveikatos programos kūrimu ir įgyvendinimu turėtų rūpintis Švietimo ir mokslo bei Sveikatos apsaugos ministerijos, tačiau jos vengia imtis veiksmų. E.Kuliešytė mano, kad Lietuvoje pernelyg sureikšminama katalikiškų organizacijų nuomonė. „Bažnyčia turi savo poziciją ir ją išsako. Tai gerai, bet valstybinės institucijos privalo vykdyti valstybės politiką. O ji šiuo klausimu labai miglota. Kol delsiama, nukenčia jaunimo sveikata“, – kalbėjo ji.
Švietimo pasigenda ne tik jaunimas, bet ir suaugusieji. Lietuvoje daugėja užsikrėtusiųjų ŽIV ir sergančiųjų AIDS, tačiau šviečiamosios akcijos lytinio gyvenimo tema nevykdomos. „Spraga labai didelė. Sveikatos apsaugos ministerija vykdo Motinos ir vaiko sveikatos apsaugos programą, tačiau tai tik lašas jūroje. Kas pasirūpins moterimis ir merginomis, kurios dar nėra mamos?“ – klausė E.Kuliešytė.
Kitose šalyse situacija geresnė
Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja šalių vyriausybėms kurti ir įgyvendinti nacionalinės reprodukcinės sveikatos, šeimos planavimo programas, nes tik jose galima nustatyti visuomenės reprodukcinės sveikatos gerinimo priemones: mažinti neplanuotų nėštumų, abortų skaičių, didinti kontracepcijos vartojimą, gerinti visuomenės švietimą. Tokios programos veikia net už Lietuvą mažiau išsivysčiusiose šalyse: Gruzijoje, Azerbaidžane, Armėnijoje ir kt. Kaimyninės šalys taip pat turi nacionalines strategijas ar net įstatymus. Lietuva neturi nieko. „Svetur šeimos planavimas ir lytinis švietimas yra vertinami kaip gyventojų sveikatinimas. Čia to daryti niekas nenori“, – teigė E.Kuliešytė.
Lytiškumas ir lytinis gyvenimas yra labai svarbūs žmonių gyvenimo klausimai. Nekreipdama į tai dėmesio valdžia ne tik nesirūpina žmonių sveikata, bet ir turi mokėti už pasekmes. „Kiekvienas gimdymas, nėštumo priežiūra, abortas ar vaiko liga kainuoja. Paauglių vaikai dažnai būna silpni, dažnai serga. Niekas nesuskaičiavo, kiek valstybė tam išleidžia pinigų“, – kalbėjo E.Kuliešytė. Ji įsitikinusi, kad jei jaunimas būtų tinkamai informuojamas, su paauglių nėštumais susijusių išlaidų sumažėtų.
Mergaitė negali būti motina
Ingrida Kravčenkienė,
gydytoja ginekologė
Kalbant apie nėščias paaugles, svarbūs du aspektai – anatominis ir socialinis. Anatominis aspektas susijęs su kūno branda. Paauglėmis laikome mergaites nuo 12 iki 18 metų. Tik tos, kurioms 16–18 metų, dažniausiai jau yra fiziškai subrendusios tapti motinomis. Klysta tie, kurie mergaitės subrendimą tapatina su moteriško ciklo prasidėjimu. Lietuvoje mėnesinės prasideda maždaug 11 metų mergaitėms, tačiau tai tik brendimo pradžia. Kad būtų aiškiau, šį procesą galima palyginti su vairavimu. Juk tas žmogus, kuris ką tik atsisėdo prie vairo, vairuotojo teisių iškart negauna. Jam dar reikia daug sužinoti, išmokti.
Ir mergaičių kūnas iš pradžių tik pradeda susipažinti su būsimais pokyčiais. Šis procesas trunka maždaug iki 16 metų, o kai kurioms ir ilgiau. 12–16 metų mergaičių kūnas tebeauga, o nėštumas kiekvienam organizmui yra nauja patirtis. Išsireguliuoja hormonų balansas, pasikeičia krūtys, poodinis audinys, raumenynas, kraujotaka, net kaulai, kurie tokiame amžiuje dar nėra pilnai subrendę. Paauglio organizmas visiems šiems pokyčiams nėra pasiruošęs. Nors šiandien keturiolikmetės dažnai atrodo vyresnės nei yra, tačiau jų kūnai dar auga. Kūno neapgausi, jis turi savo ciklus. Statistika rodo, kad priešlaikiniai gimdymai, kraujospūdžio pakitimai, nėštumo komplikacijos, inkstų veiklos sutrikimai paauglėms būna dažnesni.
Kitas aspektas – socialinis. Mergaitė, kurios mąstymas ir yra kaip mergaitės, negali būti motina. Kūdikiui dėmesys reikalingas nuo pat pirmų sekundžių. Be to, nėščioji turi būti psichologiškai pasiruošusi, nes jai reikės susidurti su tam tikrais apribojimais: griežtai laikytis dietos ir poilsio režimo. Paauglei tai nesuvokiama, nes jos smegenyse esantis organizuotumo centras subręsta tik tam tikru laiku, ir šio proceso taip pat nepagreitinsi. Todėl reikia plėsti žinias apie kontracepciją, kad jaunuoliai suvoktų, jog kūdikis – tai didžiulė atsakomybė ir jis į šeimą turi ateiti lauktas. Paaugliams geriausia susilaikyti nuo lytinių santykių, o jei labai smalsu – bent jau pasidomėti apie apsisaugojimo priemones ir taip save apsaugoti nuo tam tikrų nesaugaus sekso padarinių.
Problemos neignoruojame
Audrius Klišonis,
Sveikatos apsaugos viceministras
Lietuvos sveikatos programa 2020 m. yra 1998–2010 m. programos tęsinys. Tačiau tai ne tik programa, bet ir strategija. Jau žinome, kad projektai, susiję su ta žmonių sveikatos dalimi, kuria rūpinosi medicina, buvo įvykdyti sėkmingai. Daugiausia problemų kilo srityse, kuriose veikia socialiniai faktoriai. Tai ir reprodukcinė sveikata. Šios problemos tikrai neignoruojame, tačiau tai nėra vien Sveikatos apsaugos ministerijos atsakomybė. Šiuo klausimu ypač svarbios kitų ministerijų ir institucijų numatytos priemonės, kurios padėtų sukurti ir įgyvendinti reprodukcinės sveikatos programą.
Ją bus galima papildyti naujais aktais, potvarkiais, todėl ji dar gali keistis. Seimui Lietuvos sveikatos programą 2020 m. pateiksime šių metų rugsėjo–spalio mėnesiais. Iki to laiko vyks įvairių institucijų ir jų pateiktų priemonių bei pasiūlymų svarstymai bei derinimai. Toliau bendrausime ir su Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacija.
Verta žinoti paaugliams
Mobiliojo telefono interneto naršyklėje surinkite www.sexabc.lt ir atsisiųskite „Mobiliojo paauglio gido“ programėlę. Joje rasite mokslu pagrįstą informaciją apie kontracepciją, lytiniu keliu plintančias infekcijas ir kitų įdomių dalykų. Programa leis pasitikrinti žinias, gauti įvertinimą ir užduoti klausimą ekspertui SMS žinute. Atsakymą rasite kitą kartą prisijungę prie „Mobiliojo paauglio gido“ skiltyje „Pasiteirauk specialisto“. Programa nemokama.
Eglė Valionienė
