Šiais metais, Panevėžyje mokyklą vaikams tėvai galėjo išsirinkti patys. Anot šveitimo atstovų, Vytauto Žemkalnio gimnazija nebuvo itin populiari – devintokų surinko perpus mažiau, nei planuota. Ugdymo įstaigos direktorius Artūras Totilas nutarė nesėdėti sudėjęs rankų ir imtis veiksmų.
Gimnazija siekia ilgojo ugdymo
„Kreipiausi į ministeriją. Pasakiau, kad norime grįžti prie savo mokyklos ištakų ir tapti tokia gimnazija, kokia kadaise buvome: sustiprintais humanitariniais mokslais bei menine kryptimi. Ministerija atsakė, kokios yra galimybės, jog galima plėtoti humanistinę pedagogiką ir vystyti tokią mokyklą. Tad šia linkme ir dirbame,“ - portalui tv3.lt sakė A. Totilas.
Šiuo metu gimnazijoje mokosi 420 mokinių. Direktorius neslepia, jog reformos ėmėsi siekdamas išvengti mokyklos uždarymo.
„Tai galima sakyti viena iš priežasčių. Kažką reikia daryti, visame mieste vaikų mažėja. Nesėdėsi juk rankų sudėjęs. Mes turime įdirbį, tad galime grįžti prie to, ką turėjome anksčiau. Jei ne mes, būtų kiti taip padarę,“ - mano A. Totilas
Šią mokyklos reformą, pasirinktą humanstinę mokslų kryptį bei vaikus ugdyti nuo 1 iki 12 klasės, dar turės palaiminti miesto Taryba. Humanistinės krypties mokykla orientuotųsi į scenos ir vizualiuosius menus. Joje būtų mokoma pagal bendrojo ugdymo ir kultūrinio meninio ugdymo programas.
„Tai bus gimnazija su pradiniu, viduriniu ir pagrindiniu ugdymu. Moksleiviai būtų priimami nuo 1, 5 ir 9 klasės. Pradinukams atiduodamas visas korpusas, baigiame remontą, baldai nupirkti, mokytojai jau beveik surinkti. Formuosime po dvi pirmokų ir penktokų klases. Tiek tėvams, tiek miestui bus geriau – mokyklų įvairovė didesnė,” - įsitikinęs A. Totilas.
Reforma nepalanki kitoms mokykloms
Šie planai užkliuvo LŠDPS Panevėžio susivienijimo atstovams. Švietimiečiai baiminasi, jog V. Žemkalnio gimnazijai įvykdžius šią reformą, kitų mokyklų klasės gerokai ištuštės.
„Esminis mūsų argumentas, kad V. Žemkalniui tapus ilgąja gimnazija, sumažėtų vaikų kitose mokyklose, atsirastų laisvų vietų klasėse, kurias tektų finansuoti savivaldybei. O juk pagal vyriausybės nutarimą, savivaldybė neturėtų finansuoti tų laisvų vietų. Tad klasės nesusikomplektuotų, mažėtų pedagogų darbo krūvis“, – problemą mato LŠDPS Panevėžio susivienijimo pirmininkė Erika Leiputė-Stundžienė.
„Kadangi aš atstovauju Panevėžio mokyklų mokytojus, tai leidus V. Žemkalnio gimnazijai eiti šiuo keliu, kitų mokyklų mokytojai netektų darbo, o V. Žemkalnio gimnazijos mokytojų mūsų organizacijoje nėra,“ - portalui tv3.lt teigė E. Leiputė-Stundžienė.
Skaičiuojama, kad V. Žemkalnio mokyklai tapus ilgąja, po 4 metų ji galėtų turėti tik apie 600 mokinių – tai yra po dvi paraleles klases nuo 1-os iki 12 klasės. Anot Panevėžio miesto savivaldybės atstovų, net ir pasiteisinus optimistiniam planui, V. Žemkalnio mokykla vis tiek liktų viena mažiausių gimnazijų Panevėžyje, pagal mokinių skaičių atsiliekanti netgi nuo tų, kurios vaikus priima tik nuo 9-os klasės. Pavyzdžiui, J. Miltinio gimnazijoje šiuo metu mokosi 706, J. Balčikonio – 701, 5-ojoje – 648 mokiniai.
Klases remontuojančios ir pirmokus priimti besiruošiančios V. Žemkalnio gimnazijos direktorius Artūras Totilas stebisi, profesinės sąjungos pasipriešinimu.
„Juk ši organizacja turėtų rūpintis darbuotojais, jų atlyginimais. Me siš nieko vaikų neatimsime. Kaip tik mokytojai išsaugos darbo vietas. O ar ne dėl to, profesinė sąjunga turėtų nertis iš kalio?“ - klausė A. Totilas.
Jei Panevėžio miesto savivaldybės Taryba pritars V. Žemkalnio gimnazijos pokyčiams dėl humanistinio, ilgojo ugdymo, į pirmąsias ir penktąsias klases priėmimas būtų skelbiamas jau nuo sausio 5-osios.
„Jau dabar jaučiamas didžiulis susidomėjimas tiek tėvų, tiek ir vaikų,“ - teigė A. Totilas.
Panevėžio miesto savivaldybės švietimo skyriaus vedėjas Dainius Šipelis sakė, jog taryba dėl siūlomos mokyklos pertvarkos turės apsispręsti šią savaitę.
Moksleivių sparčiai mažėja
Dėl moksleivių mažėjimo šalyje uždaromos mokyklos. To neišvengta ir Panevėžyje.
„Skaičiuojame, kad kasmet Panevėžio bendrojo lavinimo mokyklose mažėja apie 300 moksleivių. Šiemet neuždarėme nė vienos mokyklos, o pernai rugsėjį durų neatvėrė dvi: „Nevėžio“ pagrindinė ir „Verdenės“ mokykla,“ - teigė D. Šipelis.
Panašus vaikų skaičiaus mažėjimas jaučiasi ir kituose Lietuvos miestuose. Štai Marijampolės šveitimo atstovai skaičiuoja, kad pastaraisiais metais į mokyklas atvyksta 250 mokinių mažiau.
„Kasmet mažėja vaikų. Pastaraisiais metais skaičiai šiek tiek stabilizavosi. Būdavo, kad neateidavo po 500 vaikų, dabar apie 250 mažiau. Kai kurias mokyklas, jų skyrius tenka uždaryti. Nėra kitos išeities, kai juose lieka po 10 vaikų. Pernai Marijampolės savivaldybėje uždarytos 3 mokyklų skyriai. Kitais metais, jau priėmus tinklo pertvarkos plano pakeitimą, numatoma uždaryti Šunskų pagrindinę mokyklą,“ - teigė Marijampolės savivaldybės švietimo skyriaus vedėja Asta Vaznienė.
