Per šį rudenį Valstybinei visuomenės sveikatos priežiūros tarnybai (VVSPT) pavaldžios įstaigos patikrino beveik 900 Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų. Pasak specialistų, nors ir pamažu, bet higienos normos pažeidimų mokyklose mažėja.
Didesnioji dalis bendrojo ugdymo mokyklų ir jų skyrių visuomenės sveikatos saugos kontrolės patikrinimų paprastai atliekama rugsėjo–lapkričio mėnesiais. Teritorinės visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos tikrina, kaip mokyklos laikosi Lietuvos higienos normos HN 21:2011 „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ reikalavimų.
Visuomenės sveikatos specialistai pažeidimų rado 597 mokyklose. Dažniausias priekaištas – mokyklos patalpų įrengimas neatitinka teisės aktų reikalavimų. Pavyzdžiui, įrengti nesaugūs laiptai ar jų turėklai (10,4 proc. patikrintų mokyklų), nesaugi grindų danga (23,2 proc. patikrintų mokyklų), nesaugi sporto aikštynų danga (13,1 proc. patikrintų mokyklų).
Sumažėjo pažeidimų, kurių norint išvengti nereikia didelių investicijų. Mažiau rasta sveikatos nepasitikrinusių mokinių ir darbuotojų, neišklausiusių privalomosios pirmosios pagalbos programos pedagogų, mažiau mokinių sėdi jų ūgiui netinkančiuose suoluose. „Tai iš pažiūros smulkūs, bet iš tikrųjų svarbūs dalykai, – teigia VVSPT Saugos kontrolės skyriaus vyr. specialistė Giedrė Namajūnaitė. – Laiku tikrindamiesi sveikatą pasirūpiname, kad neužkrėstume aplinkinių. Žinodami vaiko sveikatos būklę pedagogai gali išrinkti palankiausią jam sėdėjimo vietą klasėje, sudaryti tinkamą kūno kultūros pamokų krūvį ir kt.“
Pažeidimų, kuriems pašalinti reikia kokių didesnių materialinių išteklių, ir toliau išlieka gana daug. „Vien gerais norais apšvietimo sistemos ar klasių grindų dangos nepakeisi, – sako G. Namajūnaitė. – Tačiau dalies pažeidimų galima išvengti vien atsakingai žiūrint į higienos normos reikalavimus. Ir čia matome pažangą.“
Pasak VVSPT atstovų, sveikintinas dalykas, kad mokyklose sudaromos geresnės sąlygos plauti rankas – kiekvienais metais randama vis mažiau mokyklų, kur tuo nepasirūpinta. „Paprasčiausias rankų plovimas su muilu – viena geriausių daugelio užkrečiamųjų ligų prevencijos priemonė, – sako jie. – Tačiau kokia tikimybė, kad mokykloje vaikai ugdysis higienos įgūdžius, jei jiems neduodama muilo ar šilto vandens?“ Kontrolės metu rastos 8 mokyklos, kuriose ne visuose tualetuose mokiniai turi galimybę nusiplauti rankas – neįrengtos praustuvės ar netiekiamas vanduo. 250 patikrintų mokyklų į prie tualetų įrengtas praustuves netiekiamas karštas vanduo, 37 mokyklose ne visuose tualetuose prie praustuvių yra muilo, 103 mokyklose ne visuose tualetuose yra rankų džiovintuvai ar popierinių rankšluosčių.
Su mokyklose nustatomais higienos normos pažeidimais supažindinamos ne tik mokyklų administracijos, bet ir steigėjai – savivaldybės. Pasak VVSPT specialistų, visi kartu turime stengtis, kad vaikai augtų saugioje, sveikoje aplinkoje: „Mes, prisidedame patarimais, konsultacijomis, savivaldybės lėšomis, o pačios mokyklos – atida higienos normos reikalavimams.“
