„Iki liepos vidurio mokykloms bus pateiktos rekomendacijos dėl ukrainiečių vaikų ugdymo, apžvelgta besibaigiančių mokslo metų patirtis. Žymesnių pokyčių nenumatoma“, – BNS sakė švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ramūnas Skaudžius.
Rekomendacijas mokykloms sudėlios ministerijoje suburta darbo grupė, kurią, pasak viceministro, sudaro savivaldybių, Lietuvos savivaldybių asociacijos, mokyklų asociacijų, nevyriausybinių organizacijų, „Kurk Lietuvai“, ŠMSM atstovai.
Tokių rekomendacijų laukia šalies savivaldybės.
Klaipėdos miesto savivaldybė buvo gavusi ukrainiečių draugijos užklausą dėl galimybės ukrainiečių vaikams mokymą vykdyti ukrainiečių kalba.
„Noriu informuoti, kad negali pati savivaldybė priimti tokių sprendimų. Lietuvoj nėra įteisintas mokymasis ukrainiečių kalba, tačiau reaguojant į situaciją kuri susiklostė, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje yra sudaryta darbo grupė, kuri įpareigota paruošti rekomendacijas“, – Klaipėdos savivaldybėje vykusiame Kultūros, švietimo ir sporto komiteto posėdyje sakė švietimo skyriaus vedėja Laima Prižgintienė.
Pasak vedėjos, galimybė mokytis ukrainiečių kalbos, kaip ir kitų tautybių mokiniai mokosi rusų, lenkų ar baltarusių, turėtų būti sudaryta.
„Manau, bus koreguojami ugdymo planai. Laukame tų rekomendacijų, nes visos programos turi būti įteisintos“, – teigė vedėja.
Draugija miesto valdžios teiravosi, ar būtų galimybė visiems ukrainiečių vaikams, kurių Klaipėdoje yra kone 800, mokytis vienoje mokykloje.
„Mes tokių laisvų patalpų, kur galėtume steigti atskiras mokyklas, neturime“, – teigė L. Prižgintienė. Jos teigimu, Klaipėdoje laisvų vietų mokyklose ir taip stinga, tad kalbėti apie atskirą visą pastatą nėra realu.
Be to, jos teigimu, Prancūzijoje vykusiame švietimo vadovų pasitarime, kuriame dalyvavo iš ministerijos atstovai, išsakyta nuostata, jog daryti atskirų „rezervatų“ pagal tautybę nereikėtų, tačiau ukrainiečių kalba mokyklose tokiems vaikams turėtų būti dėstoma.
Anot viceministro, Lietuvos mokyklos gali mokyti ukrainiečių kalbos, Ukrainos istorijos, literatūros iš Ukrainos atvykusius vaikus – tam mokyklos gali numatyti iki 5 valandų per savaitę.
R. Skaudžiaus teigimu, švietimo įstaigai, kuri pageidautų dirbti pagal Ukrainos ugdymo programą, turėtų būti suteiktas ministro leidimas.
„Kol kas neturime tokių kreipimųsi“, – teigė R. Skaudžius.
Anot jo, rekomendacijose bus kaip ir iki šiol numatyta, naujai atvykusiems ukrainiečių vaikams turės būti numatytas adaptacinis periodas, kai vaikas gauna reikiamą emocinę pagalbą, susipažįsta su mokykla, bendraamžiais, pripranta prie naujos aplinkos.
„Tada jis gali būti mokomas arba tik lietuvių kalbos, arba iš karto nukreipiamas į bendraamžių klasę mokytis kartu visų dalykų ir intensyviau – lietuvių kalbos“, – sakė viceministras.
Šiuo metu Lietuvos mokyklas ir darželius lanko apie 11 tūkst. vaikų iš Ukrainos. Ministerijos teigimu, kol kas sudėtinga tiksliai prognozuoti, kiek vaikų ateis rugsėjį.
R. Skaudžiaus teigimu, ruošiamasi priimti daugiau ir atvykę į šalį ukrainiečiai skatinami visus atvykusius vaikus registruoti Lietuvos švietimo įstaigose, kad mokyklos galėtų iš anksto kuo sklandžiau pasirengti naujiems mokslo metams.
Užimtumo tarnybos duomenimis, švietimo įstaigose dirba per 480 iš Ukrainos atvykusių karo pabėgėlių, iš jų – apie trečdalis dirba mokymo specialistais, tai yra, mokytojais, dėstytojais, socialiniais pedagogais, tiek pat – mokytojų, darželio auklėtojų padėjėjais ar pan. Kiti eina mokslo darbuotojų, administratorių, bibliotekininkų, laborantų ar kitas pareigas.
Iš viso Vyriausybė ukrainiečių švietimo Lietuvoje reikmėms šiais mokslo metais, pasak viceministro, jau yra skyrusi per 10 mln. eurų.
