Užsiminus apie uniformas mokyklose kyla aršios diskusijos. Dauguma tikina, kad jos trukdo vystytis individualumui, savito stiliaus suvokimui, likusieji mano, kad uniformos „sulygina“ turtuolius ir vidutiniokus. Tačiau tai tik vos keletas pliusų ir minusų kalbant apie privalomus drabužius mokyklose. Kokie gi iš tiesų uniformų privalumai ir trūkumai? Ką uniformos mums duoda ir ką atima?
Uniforma – jokio savo stiliaus?
Uniforma įpareigoja atrodyti taip, kaip ir visi aplinkui mokykloje. Neleidžia vaikytis madų, turtingiems tėvų vaikams nesuteikia progos pasipuikuoti „Versace“ ar „Gucci“. Neįžvelgiate privalumų? O dabar įsivaizduokite esąs vaikas, kurio tėvai neišgali jam nupirkti net „Monton“, „Vero Moda“ ar kitos iš pažiūros ne itin brangios parduotuvės drabužių. Įsivaizduokite save nutrintais drabužiais, kuriuos nešiojate jau trečius metus. Vaikai šaiposi klausdami, kada juos plaunate, jei kasdien ateinate su tais pačiais. Jums prilipdoma etiketė, pravardė, jaučiatės nevisavertis. Sulaukiate patyčių, jums skaudu.
Hm, turbūt nesinori įsijausti į tokį vaidmenį, ar ne? Bet daug mokinių, nenorėdami, patenka į tokią situaciją. Įgauna kompleksų, prasčiau mokosi. Ir kodėl? Dėl prastesnių drabužių? Sakysite, kad drabužiai nelemia to, koks yra žmogus. Bet ar pamenate patarlę, kad žmogų sutinkame pagal išvaizdą? Užtenka kelių sekundžių pirmam įspūdžiui susidaryti. Galbūt klaidingam, bet ar manote, kad mokyklose vaikai pakankamai tolerantiški ir leidžia pasitaisyti? Parodyti, kad po tais prastais drabužiais toks pat žmogus kaip ir tu pats?
O ar susimąstėte, kodėl rimtose darbo įstaigose reikalaujama būti su uniforma? Šis drabužis suteikia vienybės jausmą. Kuria darbinę atmosferą. Ar ne to paties trūksta mokykloje be uniformos? Argi kartais nenervina klasės draugas, vėpsantis į prieš jį sėdinčią merginą su pažeminto liemens džinsais ir iš po jų kyšančiom virvelinėm kelnaitėm? Manote, jis puikiai išmoko pamoką, kurią tuo metu dėstė mokytoja?
Kita vertus, jeigu vaikas ar paauglys kasdien nestovės prie veidrodžio ir negalvos, ką apsirengti, nesivystis jo stiliaus suvokimas. Tačiau kas trukdo prie veidrodžio stovėti po pamokų? Savaitgaliais?
Uniforma = tuščia piniginė?
Tėveliai skundžiasi – uniformos brangios. Nepasiginčysi, šie drabužiai nėra pigūs, tačiau ar susimąstome, kiek kainuoja keli paprastų drabužių komplektai? Neretai merginai jų nė nepakanka: „Man darosi negera, kai duktė atsidaro nuo drabužių lūžtančią spintą ir ima verkšlenti, kad neturi ką apsirengti“, – sako vienos mokinės mama.
Trūkumas, kurio niekaip neužglaistysi – uniformos skalbimas. Neretai uniforma būna iš sunkiai skalbiamo audinio, mamos skundžiasi, kad namie nė neapvyksta išskalbti. Reikia nešti į valyklą. O kiek dabar kainuoja tokios paslaugos?
Lietuviai perdaug įnoringi?
Didžiosios Britanijos mokyklose į uniformos komplektą įeina švarkas su išsiuvinėtu herbu, marškiniai, kaklaraištis, kelnės ar sijonas, kojinės, pėdkelnės merginoms, juodi batai, megztukas ar džemperis, striukė ar paltas. Būtinas atskiras aprangos komplektas kūno kultūros pamokoms. Be viso to, daugumoje mokyklų griežtai draudžiami aksesuarai, ryškus makiažas. Kaip privalo atrodyti lietuvių uniformos? Švarkas, sijonas arba kelnės, kartais kaklaryšis, jaunesniems moksleiviams megztukas ar liemenė. Laisvė aksesuarams, makiažui.
Kaip bebūtų, dėl uniformų atsiradimo mokykloje sprendžia mokykla, mokiniai ir jų tėveliai. Visi turime laisvę rinktis. Jei ne uniformą, tai mokyklą.
Simona Macijauskaitė
