Seimui šiandien ruošiantis priimti naująjį Švietimo įstatymą, patys švietimo dalyviai tvirtina, kad į jų argumentus beveik neatsižvelgiama, o ugdymo sistema nuo darželio iki universiteto verčiama komercine preke. Nauji įstatymai esą daugelį problemų tik pagilins.
Reformuos „atgal“
Šiandien Seimas planuoja priimti Švietimo įstatymo pataisas, kuriose numatyta nemažai pasikeitimų. Daugelis - ne švietimo dalyvių, t. y. mokinių, mokytojų, taip pat jų įstaigų, naudai.
Pasak Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto nario Vydo Gedvilo, nors kai kurios ministerijos paliktos spragos yra pataisytos, skaudžiausioms reformos apraiškoms pasipriešinti Seime gali būti ir neišdrįsta, o jau įgyvendintų pertvarkų keisti neketina pati Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM).
„Mes manytume, kad mokyklose šiuo metu reikėtų atsisakyti krepšelio, kai finansavimas eina kartu su moksleiviu. Nes dabar mokymosi kokybė blogėja: kiekviena įstaiga stengiasi išsaugoti mokinį, nesvarbu, ar jis mokosi gerai, ar blogai. Tas dalykas atkristų grąžinus tikslinį finansavimą, juk visi akcentuoja, kad pagrindinis reformos tikslas turi būti švietimo kokybė“, - sakė V.Gedvilas.
Anot jo, naujuoju Švietimo įstatymu pasiūlyta naujų mokyklų tipų, pavyzdžiui, atsisakant vidurinių mokyklų keisti jas progimnazijomis ir gimnazijomis. Tačiau V.Gedvilas įžvelgia ir ŠMM siekio įvesti diktatą nustatant, kurios mokyklos kokios turėtų tapti.
„Manau, kad tų tipų įvedimas nesutvarkys situacijos, yra tik painiava. Be to, daug sprendimo galios palikta ministerijai optimizuojant, taip pat keičiant tipus - ji pakreips viską, kaip norės. Galutinį sprendimą turėtų priimti savivaldybės taryba, pasitarusi su bendruomene, tačiau šis mano siūlymas “nepraėjo", - laisvės suvaržymą įžvelgė jis.
Parlamentaro teigimu, dar viena naujovė - privačios mokyklos taip pat bus finansuojamos „krepšeliais“, nors ten moksleivių tėvai ir taip moka savomis lėšomis. Tad valstybinėse ugdymo įstaigose pedagogai esą bus diskriminuojami. Teikiamame įstatyme esą yra problemų ir dėl neformaliojo ugdymo, t. y. muzikos, meno ir sporto mokyklų, situacijos. Be kitų naujovių, Seimas rytoj taip pat turės apsispręsti, ar pritarti direktorių kadencijų įvedimui mokyklose, t. y. kad jos vadovo kadencija truktų 5 metus su teise pratęsti dar 5. Tiesa, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas vakar tam nepritarė.
Kilpa mokytojams
Lietuvos Švietimo profesinės sąjungos pirmininkas Audrius Jurgelevičius tikino, kad nemažai “blogų dalykų" įstatyme ištaisyta, tačiau jų palikta taip pat apsčiai.
„Nepavyko įrodyti, kad nereikia keisti mokyklų struktūros, nes taip bus įvesta “rinka" tarp mokyklų, o ne gimnazijų mokytojai bus diskriminuojami, jiems jau dabar mokami mažesni atlyginimai, o tai būtų visiškai įteisinta. Be to, įteisintos nuostatos negarantuoja muzikos, sporto ir meno mokyklų išgyvenimo. Ne dažna savivaldybė mato šių mokyklų egzistavimą kaip vertybę, į jas žiūrima kaip į „brangiai kainuojančias“, - tikino A.Jurgelevičius.
Švietimo profsąjungos atstovas tvirtino, kad įstatymų siūlytojai tik kai kuriais ugdymo klausimais leis tartis su bendruomenėmis, savivalda, kitais atvejais nurodymai bus primetami iš viršaus.
Verslas - nuo darželio
Lietuvos studentų atstovybių sąjungos prezidentas Arūnas Markas tvirtino, kad įgyvendinant reformą visa švietimo sistema, pradedant darželiu, baigiant universitetais, verčiama verslo struktūra.
„Pavyzdžiui, turime unikalią sistemą, kur kultūrinis ugdymas prieinamas visiems. Tačiau priėmus įstatymą dalis mokyklų dėl konkurencijos su privačiu sektoriumi gali užsidaryti, o ugdymo kaina - kilti. Tad matome, kad planai yra padaryti kažką panašaus, kaip ir aukštajame moksle“, - sakė jis ir priminė, kad meno krypčių studijos aukštosiose mokyklose kai kuriems kainuoja ir 20 tūkst. litų per metus.
Švietimo naikintojai įsismarkavo
Aloyzas Sakalas, signataras, profesorius: „Jauni žmonės, neturėdami pinigų, turi važiuoti studijuoti į užsienį. To negaliu vertinti gerai. Kaip ir negaliu normaliai vertinti mokyklose daromų ir padarytų reformų, kai vaikai nebeišmano net Lietuvos istorijos, nes vietoj to jiems yra brukami laisvosios rinkos pagrindai. Tai - nepriimtina. Paklauskite prancūzo moksleivio, ar jis nežino, kas yra Prancūzijos revoliucija. O lietuvis mokinukas jau gali nežinoti nei kas buvo Sąjūdis, nei kas buvo iki Nepriklausomybės, nei caro laikais, netgi nežino, kas buvo Lietuvos šviesuoliai - Vaižgantas, Vincas Kudirka, Maironis.
Prieš tokias reformas darant reikia susikviesti mokytojus, švietimo bendruomenę pasitarti, kokią reformą reikėtų daryti. Dabar ji “nuleidžiama" ministerijos iniciatyva, o mokytojai apie ją sužino tik kai ji įvyksta. Reformos pasekmė - moksleiviai taps Europos, bet ne Lietuvos piliečiais, jiems Tėvynė kaip sąvoka nebeegzistuos. O tie, kurie išvyksta į užsienį, susiras draugų, sukurs šeimas, juos matysime kaip savo ausis. Grįš nebent vienas kitas. Viltis, kad jie grįš, būtų pagrįsta, jei valdžia lauktų jų grįžtant, kad būtų sudarytos sąlygos. Dabar žmonės reikalingi tik kaip rinkimų objektas, o ne tam, kad su jais būtų tariamasi ir pažadai neužmirštami.“
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
