Pakruojo rajone bene kasmet uždaroma po mokyklą. Šį rugsėjį krito Grikpėdžių pagrindinė mokykla. „Kai išjungi šviesą, kaimas paskęsta tamsoje“, — apie mokyklos uždarymą sako kaimo mokytojai.
Smūgis prieš rugsėjo 1-ąją
Nedaug trūko, kad Pakruojo rajono Grikpėdžių Broniaus Nainio pagrindinės mokyklos mokytojai šią rugsėjo 1-ąją būtų susirinkę į mokyklą šventiškai nusiteikę pradėti naujųjų mokslo metų.
Naujiems mokslo metams jau buvo puošiama mokykla, mokytojai ruošėsi sveikinti savo mokinius.
Paskutinėmis rugpjūčio dienomis mokykla sulaukė rajono vadovų. „Mokykla uždaroma“, — tėkštelta.
Devintokai, kurie tikėjosi pabaigti pagrindinę mokyklą savo kaime, po rugsėjo 1-osios iškilmių naujoje jiems Žeimelio mokykloje, susirinko į Grikpėdžių mokyklą, pas savo mokytojus. Pabūti kartu.
Darbo mokykloje neteko 23 žmonės. Beveik 60 kaimo vaikų darbo diena aušta žymiai anksčiau, nei iki šiol ir mokykla jiems jau nebe už kelių žingsnių, o už dešimties kilometrų.
Be kultūros židinio liko kaimas.
Mokyklos pastatą rajono meras Saulius Gegieckas pasiūlė naudoti bendruomenės reikmėms, bet bendruomenė turi patalpas.
Mokytojai mano, kad puikus pastatas gražioje vietoje bus privatizuotas.
Kas atsitiko, kad staiga kaimas neteko mokyklos?
Koją pakišo ir „bobizmas“
„Vienos priežasties nėra, — kalbėjo kaimo parduotuvėje sutikti žmonės. — Buvo ir “bobizmo“: kažkas su kažkuo susiriejo, paagitavo, papliurpė, kad mokykla uždaroma, žmonės sumišo ir slapta pradėjo važiuoti užsirašyti į Žeimelio mokyklą“.
Esą viena kaimo moteris susipyko su kita, „pletkų“ kamuolys ir virtęs agitacija prieš mokyklą.
Dar atsitiko taip, kad iš kaimo nežinia kur dingo šeima su penkiais mokyklinio amžiaus vaikais. Penki vaikai nedidelei mokyklai — labai daug.
„Suveikė ir “sugedęs telefonas“. Vieni per kitus išgirdo, kad užsidaro mokykla, nors jokio pagrindo tokioms kalboms nebuvo. Taip slapčia, neinformavus savo mokyklos, beveik pusė vaikų per vasarą užsirašyti lankyti Žeimelio mokyklą. O mūsų mokykloje liko tiek, kad čia mokyklos laikyti jau nebegalima“, — pasakojo mokyklos vadovė Alina Jokimčienė.
Kodėl Žeimelio mokykla nepranešė Grikpėdžių mokyklos vadovei ir mokytojams, kad vyksta toks persirašinėjimas?
Mokyklos darbuotojai neturi atsakymo. Kuo daugiau mokinio krepšelių, tuo mokyklai geriau? Krepšelizacija.
Kaimo žmonės stebėjosi, kur sutilps visi vaikai nedidelėje ir taip perpildytoje Žeimelio mokykloje?
Pakruojo valdžia pastaraisiais metais uždarė ne vieną rajono mokyklą -- taupė biudžeto lėšas vaikų ir kaimo žmonių sąskaita.
2009 metais uždarytas Rozalimo vidurinės mokyklos Medikonių skyrius, 2010 metais Pamūšio pradinė mokykla. Šiemet krito Grikpėdžiai.
Nereikalingi
Tą dieną, kai lankėmės Grikpėdžių mokykloje, jau niekam nebereikalingus dokumentus į krūvas dėliojo trys žmonės: sekretorė Daiva Šaknevičienė, matematikos ir fizikos mokytojas Petras Petraitis ir bibliotekininkė, dėsčiusi ir anglų kalbą Stanislava Martinaitienė. Jų darbo sutartis baigiasi lapkritį.
Kai kurie mokytojai dar turės varstyti tuščios mokyklos duris iki sausio. Dalis iš dvidešimt trijų darbuotojų, dvylika iš jų — mokytojai, čia dirbo antraeilėse pareigose.
P. Petraitis, S. Martinaitienė ir mokyklos vadovė Alina Jokimčienė darbo turėjo tik čia.
„Grikpėdžių mokykla, žinojome, kada nors ateityje užsidarys, nes vaikų kasmet mažėja ne tik mūsų kaime — visoje Lietuvoje, bet kad taip greitai, negalėjome įsivaizduoti. Blogiausia, ką galėjome įsivaizduoti, tai, kad iš pagrindinės būtume tapę pradine. Tėvai žinojo, kad kai kurios vyresnės klasės bus jungiamos, nes dėl vaikų trūkumo nebesusidarė pilnos klasės. Tai tėvams nelabai patiko“, — sakė matematikas P. Petraitis.
Mokytojai pasakojo, kad šį pavasarį mokslo metus baigė 61 mokinys. Mokyklą lankė ne tik Grikpėdžių, bet ir aplinkinių — Daugalonių, Striukų, Kūkų, Margių kaimų vaikai.
Jiems iki Grikpėdžių mokyklos tebuvę apie du kilometrus. Dabar kelias į mokyklą pailgėjo penkiagubai.
Ilga darbo diena
„Pamokos Grikpėdžių mokykloje prasidėdavo pusę devynių ryto. Vaikams užtekdavo atsikelti aštuntą ryto ir suspėdavo. Dabar jie keliasi šeštą ir po septynių jau išvažiuoja“, — nelinksmai sako S. Martinaitienė.
„Mano sūnus žiovaudamas išvažiuoja į Žeimelio mokyklą, žiovaudamas parvažiuoja. Vaikai pervargsta, neįpratę, nes mūsų kaimo mokykloje buvo idealios sąlygos“, — pasakojo vieno mokinuko mama.
Gal mažesnėje mokykloje mokiniai prasčiau paruošiami?
„Ar mokytojas gali prieiti prie kiekvieno vaiko, kai klasėje jų trisdešimt? O pas mus buvo prieinama prie kiekvieno. Grikpėdžių mokytojai yra apsigynę kvalifikacijos vardų. Mes, turėdami galimybę matyti kiekvieną vaiką, davėme jiems gerus pagrindus, nes matėme, kurį galima ir reikia paspausti, kuriam reikia padėti“, — pasakojo mokytoja Stanislava.
Kaimo moterys pasakojo, kad jų vaikai tikrai prasčiau pradėjo mokytis Žeimelyje, suprastėjo ne tik pažymiai, bet ir žinios.
„Pas mus nebuvo skirstoma, ar vaikas dešimtukininkas, ar penketukininkas, dėl kiekvieno pasistengta, nes tie vaikai — mūsų. Dabar tiek piktų pagundų vaikams, o savo kaime jie visi buvo matomi, jais buvo domimasi“, — sakė D. Šaknevičienė. Jos dukra mokėsi ir būtų mokiusis Grikpėdžiuose, jei būtų išlikusi mokykla.
Mokytojos S. Martinaitienės visi trys vaikai baigė Grikpėdžių mokyklą, įstojo į aukštąsias mokyklas, turi darbus ir nesirengia emigruoti.
„Jeigu būtų buvusi bloga mokykla, savo vaikų tikrai nebūčiau čia leidusi. Gerus mokslo pagrindus gavo būtent savo kaimo mokykloje“, — sako dvidešimt trejus metus mokykloje išdirbusi mokytoja.
Globėjui skauda
2000 metais Grikpėdžių mokykla pavadinta išeivijos šviesuolio, Lietuvos antinacinio ir antisovietinio pasipriešinimo dalyvio, JAV lietuvių visuomenės veikėjo, buvusio Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos pirmininko, Pakruojo rajono garbės piliečio Broniaus Nainio vardu. Mokykla pastatyta ant B. Nainio tėvų namų žemės.
„Skaudu“,–trumpame laiškelyje “Šiaulių kraštui“ rašo 91-erių metų B. Nainys iš Lemonto, JAV, Ilinojaus valstijos.
B. Nainys nuo 1995 metų globojo Grikpėdžių mokyklą. Šalia mokyklos B. Nainys pastatė paminklą 1941 — 1945 metais žuvusiems kaimo žmonėms — savo broliui ir kaimynams.
„Mokyklą B. Nainys globojo ir moraliai, ir materialiai“, — pripažino mokytojai.
Tuščioje mokykloje liko profesionalioms prilygstančios sportinės uniformos. „Kai mūsų vaikai nuvažiuodavo į rajono varžybas pasipuošę tomis uniformomis, pavydėdavo net didžiausių rajono mokyklų vaikai“, — pasakojo mokytojai.
Specialiai Grikpėdžių mokyklos vaikams buvo numegzti šalikai su mokyklos pavadinimu.
B. Nainys mokyklai dovanojo naujas lentas, fotoaparatą, kompiuterių. Prie šių kompiuterių net pagyvenusios kaimo moterys išmoko kompiuterinio raštingumo pagrindų.
Kalėdų ir kitų švenčių proga iš B. Nainio kiekvienas mokyklos vaikas gaudavo dovanėlę.
Kasmet organizuojamam rašinių konkursui B. Nainys ir jo dukrų šeimos skirdavo po 2000 litų. Šie pinigai būdavo išdalinti mokyklos mokinukams, kurie noriai rašydavo rašinius lietuvių ir anglų kalbomis. Net ir prasčiausiai parašęs mokinys nelikdavo nuskriaustas. Mažiausia premija — 5 litai. Dažniausiai premijas atvažiuodavo įteikti pats B. Nainys.
Mokykla — nuo 1920 metų
Gretimame Liesų kaime pirmoji mokykla apylinkių vaikams buvo atidaryta 1920 metais.
Mokykla neturėjo mokyklinių suolų, mokyklos tėvų komitetas nutarė kiekvienam mokiniui atsinešti po suolelį ir staliuką.
Liesų mokyklą lankė trijų valsčių — Kriukų, Žeimelio ir Pašvitinio vaikai.
Liesuose buvo Grikpėdžių mokyklos ištakos. 1984 metais Grikpėdžiuose kolūkis pastatė naują mokyklą. Naujausia rajone pastatyta mokykla gyvavo tik dvidešimt septyneris metus.
„Kai kaime uždaroma mokykla, užgęsta šviesa. Prieblanda ateina į kaimą“,–nelinksmai sako mokytojas P. Petraitis, Grikpėdžiuose išdirbęs trylika metų.
Rita Žadeikytė
