Šalyje vis daugiau suaugusiųjų vėl praveria mokyklų duris. Noras siekti geresnio išsilavinimo, geresnio darbo verčia žmones vėl sėsti į mokyklinius suolus. Išsilavinimo kasmet siekia ir apie pusšimtis radviliškiečių.
Skatinami mokytis
Neįgiję išsilavinimo ar ketinantys pagerinti pasiektus rezultatus suaugusieji, Radviliškio rajone gali mokytis Lizdeikos gimnazijoje, nuo 2008-ųjų padedančioje jiems įsigyti pagrindinį ar vidurinį išsilavinimą.
Pasak laikinai gimnazijos direktorės pareigas einančios direktoriaus pavaduotojos ugdymui Inos Bajarauskaitės, mokymas vykdomas keliomis mokymosi formomis.
„Suaugusiųjų mokymo klasėse mokytis kasdieniu ir neakivaizdiniu būdu gali suaugusieji, siekiantieji įgyti aukštesnį išsilavinimą, turintys nepatenkinamų metinių įvertinimų ir norintys likviduoti kurio nors dalyko įsiskolinimus“, – sakė laikinoji mokyklos vadovė.
Pasak jos, asmenys, turintys vidurinį išsilavinimą ir norintys pakartotinai mokytis pageidaujamų dalykų pagal suaugusiųjų vidurinio ugdymo programą, priimami mokytis neakivaizdiniu būdu.
Skaičius išlieka stabilus
„Kasmet suaugusiųjų klases lanko apie pusšimtį įvairaus amžiaus radviliškiečių. Daugiausia pageidaujančių mokytis sulaukiame pagal vidurinio ugdymo programą. Pernai suaugusiųjų klasėse mokėsi 42 suaugusieji. Šiemet 17 suaugusiųjų – būsimieji abiturientai“, – sakė I. Bajarauskaitė.
Suaugusieji, norintieji įsigyti vidurinį išsilavinimą, mokosi grupinio mokymosi forma. Pamokų tvarkaraštis yra derinamas prie didžiausią užimtumą turinčių žmonių darbo grafikų.
„Suaugusių moksleivių, siekiančių pagrindinio išsilavinimo, sulaukiame nedaug, tad jie mokosi neakivaizdiniu būdu – konsultacijos organizuojamos 2-3 dienas per savaitę“, – sakė ji.
Šiandienos mokykloje viena iš aktualiausių problemų yra pamokų lankomumas. Suaugusiųjų pamokų nelankymo priežastys yra kur kas objektyvesnės – dėl darbo grafikų nesuderinamumo, dėl išvykimo užsienį, dėl šeimos rūpesčių. Yra ir tokių, kuriems reikia šiokios tokios kontrolės.
Dėmesys mokiniui
Pasak laikinosios direktorės, su suaugusiais dirbantiems pedagogams pirmiausia tenka įvertinti šių žmonių gyvenimo patirtį, atitinkamai pritaikyti mokymo turinį ir metodus, labiau individualizuoti mokymą, išdėstyti reikalingą medžiagą per trumpesnį laiką, parengti ir skirti daugiau savarankiško darbo užduočių.
„Atėję mokytis, vyresniojo amžiaus žmonės jaudinasi, jog viską, ką kažkada žinojo ir mokėjo, jau bus pamiršę. Jie nerimauja, kaip jiems pavyks adaptuotis mokymosi aplinkoje, jaudinasi, kas bus, jei kiti kartu besimokantys žmonės su užduotimis susidoros lengviau. Besimokantieji susiduria ir su negatyviu darbdavių požiūriu, šie nesutinka sudaryti sąlygų, o darbuotojai bijo prarasti darbą“, – sakė I. Bajarauskaitė.
Pasak jos, suaugusieji savo mokymąsį motyvuoja ne tik artimųjų ar kai kurių darbdavių skatinimu ir spaudimu mokytis, bet ir noru gauti išsilavinimą, pagerinti jau turimus rezultatus, siekti tolimesnio išsilavinimo.
Saulius JUŠKEVIČIUS