Mokyklos sulaukia mokinių tėvų prašymų leisti jų atžaloms anksčiau pabaigti mokslo metus. Tokie atvejai – ne pavieniai. Prašymai grindžiami moksleivių siekiu pradėti nuo birželio pradžios dirbti arba suplanuotomis atostogomis – esą tėvai, keliaudami atostogauti, drauge nori pasiimti ir savo vaikus. Dėl to pasigirsta siūlymų iki gegužės pabaigos trumpinti mokslo metus.
„Prašau mano dukrą, pirmos klasės mokinę, išleisti iš pamokų, nes savaitei išvykstame į užsienį. Pasižadame dukrai padėti kitus mokinius pasivyti savarankiškai“.
Mokyklų vadovai pripažįsta artėjant birželiui gaunantys panašaus turinio prašymų.
Vilniaus Baltupių vidurinės mokyklos direktorius Viktoras Blinovas, sutikdamas kai kuriems mokiniams paankstinti mokslo metų pabaigą, sako nemanantis, jog pažeidžia nustatytą tvarką.
„Prašyme tai formuluojama kaip išimties tvarka. Jei tai nekliudo vaikui mokytis, džiaugiamės, kad tėvai pabūna su vaikais“, – Lietuvos radijui kalbėjo V. Blinovas.
Tačiau jis mano, kad reikėtų imtis spręsti problemą, kai kyla daug klausimų dėl birželio nepamokinės veiklos dienų, mat ne visos mokyklos sugeba turiningai ir saugiai užimti mokinius, kurie turėtų mokytis iki birželio 20 dienos.
Pasak Šiaulių „Romuvos“ gimnazijos direktoriaus pavaduotojos ugdymui Vandos Sitnikienės, jei vieniems mokiniams, prašantiems išvykti į užsienį ar dirbti, tas būtų leista, to imtų norėti ir kiti.
„Tai taptų masiniu reiškiniu. Labai daug mokinių norėtų susitrumpinti mokslo metus“, – sako V. Sitnikienė.
Pasak jos, daugiausia prašymuose nurodoma, jog anksčiau baigti mokslo metus norima dėl prasidėsiančio darbo vasarą.
Tačiau V. Sitnikienė pažymi, kad mokyklos sprendimas negali prasilenkti su Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta mokslų baigimo data.
„Savo mokiniams ir jų tėvams pasakėme, kad atskiriems mokiniams neorganizuosime mokslo metų baigimo anksčiau nustatytos datos. Tačiau kartu pažymime, kad gimnazija negali uždrausti tėvams elgtis pagal jų sprendimą.
Esame pasakę, kad mokinių, neatvykstančių į pamokas, lankomumas bus žymimas, ir pusmečio pažymiai bus vedami vadovaujantis pagrindinio ir vidurinio ugdymo programos nuoseklia mokymosi tvarka“, – teigė V. Sitnikienė.
Ji pridūrė, kad birželį sudėtinga mokinius užimti labai prasminga veikla, mat itin daug mokytojų būna užsiėmę, nes vyksta egzaminų sesija.
Kauno savivaldybės švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjas Antanas Bagdonas atkreipia dėmesį, kad tiek suaugusieji, tiek vaikai turi savo darbus. „Nepabaigus vieno, imtis kito nelabai rimta. O ir planuoti reikia atitinkamai“, – sakė A. Bagdonas.
Anot jo, ugdymo planas reglamentuoja, kad ugdymo tvarką nustato Mokytojų taryba. Jei mokykla gauna daug pašymų leisti moksleiviui anksčiau baigti mokslo metus, ugdymo planą galima ir pakoreguoti.
„Bet jei iki birželio sudėtume visas sudėtingas temas, tai labai apkrautų mokinius. Todėl birželį būna ne vien ekskursijos, būna ir užsiėmimų teorinėms bei praktinėms žinioms įtvirtinti. Tai – paprasčiausia tarnyba, ir ją reikia atlikti“, – kalbėjo A. Bagdonas.
Švietimo ir mokslo ministerijos Bendrojo ugdymo departamento direktorius Arūnas Plikšnys mano, kad problema dėl per ilgai užsitęsiančių mokslo metų gali būti kuriama dirbtinai.
„Į ministeriją kreipiasi daug tėvų, kurie reikalauja, kad mokslo metai būtų ilgesni, kad vaikai nebūtų gatvėse, nes tėvai turi darbus. Mūsų mokslo metai yra vieni trumpiausių ES – ir taip mokiniai atostogauja vos ne tris mėnesius“, – aiškino A. Plikšnys.
Pasak jo, jei tėvai nutaria, kad jų vaikai gali nelankyti mokyklos, tai – pačių tėvų atsakomybė. Be to, pagal tai, kiek laiko trunka mokslo metai, rašomos mokymo programos, vadovėliai. Tad, anot A. Plikšnio, negalima mechaniškai vienais metais mokslo metų sutrumpinti, o kitais – pailginti.
