Seimo socialdemokratų partijos frakcijos nariai Vytenis Povilas Andriukaitis ir Juozas Olekas įregistravo Laikinojo mokslo ir studijų įstatymo projektą, kuriuo laikinai būtų galima valdyti valstybines aukštąsias mokyklas.
„Kiek mums žinoma, dabartinio antikonstitucinio įstatymo autoriai nori tik šiek tiek pataisyti įstatymą, imituodami, jog atsižvelgia į Konstitucinio Teismo 2011m. gruodžio 22 d. sprendimą, bet palikdami tokį patį įstatymo modelį. KT yra pasakęs: jei įstatymo leidėjas pakartotinai priimtų panašų teisės aktą, jis jokiu būdu negali įveikti KT doktrinos. Įstatymo leidėjai privalo taisyti antikonstitucinį įstatymą“, – sako Seimo narys V. P. Andriukaitis.
KT savo nutarime teigė, jos pripažinus mokslo ir studijų įstatymą antikonstituciniu, susidaro tam tikras teisinio reguliavimo vakuumas, o tokia situacija galima tik labai trumpą laiką.
„Įstatymo leidėjas privalo nedelsiant užpildyti spragą. Kadangi šio įstatymo teisinis reguliavimas bus gana sudėtingas, tai prireiks daugiau laiko priimti pagrindinį įstatymą, todėl Seimas įpareigotas nustatyti laikiną teisinį reguliavimą, tik vėliau ruošti ilgalaikį įstatymo projektą. Socialdemokratinio modelio laikinojo mokslo ir studijų įstatymo projekte siūloma atstatyti aukštųjų mokyklų autonomiją, kad rektoriaus rinkimų teisės būtų atiduotos senatui, o priežiūros ir kontrolės taryba būtų formuojama taip, kaip pasisakė KT. O svarbiausia, laikinajame įstatyme tiksliai aprašytos nuostatos dėl nemokamo mokslo gerai besimokantiems studentams“, – teigia parlamentaras.
Projekte siūloma nemokamą mokslą laiduoti tik tiems gerai besimokantiems piliečiams, kurie studijuoja valstybės užsakymu, tenkinant pagal iš anksto paskelbtus skaičius jos nustatytų atitinkamų sričių (krypčių) specialistų poreikį ir jei mokymasis bei rezultatai po kiekvieno akademinio mokymosi laikotarpio (kas pusę metų) atliktos studijuojamųjų dalykų žinių patikros atitinka gero mokymosi kriterijus.
„Taigi atsiranda Vyriausybės planavimas – ji privalo planuoti darbo vietų skaičių viešajame ir privačiajame sektoriuje, pagal tai jaunieji specialistai galės prognozuoti, ar turės darbą“, – sako V. P. Andriukaitis.
Laikinojo įstatymo projekte teigiama, jog gerai besimokančiais laikomi studentai, kurie neturi akademinių skolų, kurių studijų dalykų įvertinimo vidurkis per semestrą yra ne mažesnis negu „aštuoni“ pagal dešimties balų vertinimo skalę. Visiems piliečiams, priimtiems į aukštąsias mokyklas pagal valstybės užsakymą, iki pirmos žinių patikros laiduojamas nemokamas mokslas. Įvedama galimybė nemokamai mokytis socialiai remtiniems studentams.
„Jeigu po žinių patikros studento mokymosi rezultatai neatitinka nustatytų gero mokymosi kriterijų, jis netenka teisės į nemokamą vietą, užleisdamas ją tam studentui, kuris studijuodamas tą pačią kryptį pasiekė gero mokymosi kriterijų lygį. Praradęs nemokamą vietą studentas, norėdamas tęsti studijas, privalo mokėti nustatyto dydžio įmoką. Įvedamas vienodos įmokos principas, nebereikės mokėti 10 ar daugiau tūkstančių litų. Mokantis studijų įmoką studentas galės imti paskolą iš valstybės studijų fondo, tad jis nebeįsipareigos komerciniams bankams mokėti dideles palūkanas. Be to, studijuojantysis gali gauti dalinį tos įmokos kompensavimą, jei toliau gerai mokosi“, – sako V. P. Andriukaitis.
Jo nuomone, valstybė pagal galimybes gali prisiimti ir didesnius įsipareigojimus, pavyzdžiui, gali finansuoti privačias mokyklas tik tada, jei valstybė pati neruošia tokių specialistų.
Kaip ELTA jau skelbė, KT pernai gruodžio 22 d. pripažino, kad vienas iš esminių valstybinių aukštųjų mokyklų struktūros pertvarkos elementų – aukštųjų mokyklų savivaldai būdingų valdymo funkcijų perdavimas tarybai, kurią sudarant akademinė bendruomenė neturi lemiamos įtakos, prieštarauja Konstitucijai.
Konstitucijai prieštarauja ir ta Mokslo ir studijų įstatymo nuostata, pagal kurią valstybinių aukštųjų mokyklų valdymo organų įgaliojimai nutraukiami 2011 m. gruodžio 31 d. nesibaigus jų kadencijai.
