Po daugiau kaip pusę amžiaus trunkančių debatų ir tyrimų miegamuosiuose ginčas dėl to, kur yra tas legendinis G taškas, pagaliau galbūt išspręstas, rašo britų savaitraštis „New Scientist“.
G taškas pavadintas pagal vokiečių ginekologo Ernsto Graefenbergo, kuris pirmasis 1950 metais iškėlė jo buvimo galimybę, pavardę. Teigiama, kad tai itin jautrus plotelis vaginoje, kuris stimuliuojamas sukelia moteriai galingą orgazmą.
Tačiau tai, kur tas taškas yra, temdė įrodymų subjektyvumas ar net aiškus prieštaringumas, todėl kai kurie ekspertai padarė išvadą, kad jo išvis nėra.
Atsakymas, kaip teigia italų mokslininkas Emmanuele Jannini, yra toks: G taškas tikrai egzistuoja, bet jį turi tik tos moterys, kurios jį turi, rašo „New Scientist“.
Akvilos universitete dirbantis E.Jannini ultragarsu tyrė devynių moterų, kurios sakė patiriančios vaginalinį orgazmą, ir 11 moterų, kurios sakė to nepatyrusios, vaginos priekinės sienelės sritį už šlaplės.
Pirmosios grupės moterų tos srities audinys buvo gerokai storesnis nei antrosios grupės moterų, parodė tyrimas.
E.Jannini, kuris savo tyrimus detaliai aprašo žurnale „Journal of Sexual Medicine“, sako, kad įrodymai yra akivaizdūs: „Moterys, neturinčios jokių matomų G taško įrodymų, negali patirti vaginalinio orgazmo“.
„Pirmą kartą įmanoma paprastu, greitu ir nebrangiu metodu nustatyti, ar moteris turi G tašką“, - mano jis.
Kai kurie ekspertai abejoja, ar tai, ką E.Jannini vadina G tašku, yra atskiras darinys, ar vidinė klitorio dalis, kurio dydis būna labai įvairus.
Kiti sako, jog reikia daugiau tyrimų, jei norima patvirtinti E.Jannini įsitikinimą, kad tos moterys, kurios nepatiria vaginalinio orgazmo, neturi G taško. Jie mano, kad G tašką gali turėti visos moterys, tačiau jis gali būti skirtingo jautrumo.
Tos moterys, kurios G taško neturi, neturėtų nusiminti, rašo „New Scientist“. „Jos vis tiek gali patirti normalų orgazmą stimuliuojant klitorį“, - sakė E.Jannini.
