Po daugiau kaip du mėnesius trukusios pertraukos šiuo metu vis daugiau šalies savivaldybėms pavaldžių įstaigų ir nevyriausybinių organizacijų (NVO) jau kviečia tėvus į užsiėmimus, kurių metu galima įgyti pozityvios tėvystės įgūdžių. Tėvai mokomi tinkamai atliepti vaiko poreikius, veiksmingų bendravimo su vaikais būdų, lavinami pačių tėvų pozityvios drausmės taikymo ir tam tikrų taisyklių laikymosi namuose įgūdžiai.
Pozityvios tėvystės lektorė: „Tėvai bijo paauglystės“
Švelnėjant karantino sąlygoms jau dėliojamas naujas kursų tėvams tvarkaraštis ir paramos šeimai centre „Darnūs namai“, kuriam vadovauja mokslininkė, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Socialinio darbo katedros docentė Jorūnė Vyšniauskytė-Rimkienė.
Su įvairiais pozityvios tėvystės ugdymo projektais dirbanti mokslininkė šia tema domisi ne tik akademiniais tikslais, ne tik vadovauja paramos šeimai centrui, bet ir pati teikia praktinę pagalbą įvairių sunkumų patiriančioms šeimoms. Pozityvios tėvystės lektorė nuolat veda kursus tėvams, kuriuose jie mokomi veiksmingų bendravimo su vaikais būdų, sužino, kaip tinkamai reaguoti į vaiko poreikius, lavina pozityvios disciplinos įgūdžius, o portalui TV3.lt sutiko papasakoti, kokią naudą tėvams teikia užsėmimai, į kuriuos jie sugrįš pasibaigus karantinui, ir kas nustebina į pozityvios tėvystės kursų auditorijas atėjusius tėvus.
„Tėvystė yra ne tik pats sunkiausias, bet ir pats prasmingiausias darbas pasaulyje, todėl kartais tėvams ir reikia palaikymo bei pagalbos, – sako ji ir priduria, kad pastaruoju metu labai padaugėjo norinčių lankyti užsiėmimus tėvų – pozityvios tėvystės užsiėmimų grupėse laisvų vietų nebūna: – Į šią naujovę prieš kurį laiką šnairuodavę lietuviai jau suprato ir įvertino šių kursų naudą“.
Pašnekovė pasakoja, kad mažamečius vaikus auginantys tėvai kursuose įgyja įvairių žinių apie mažųjų raidos etapus, auklėjimą, bet dažniausiai lektorės duris varsto paauglių ar netrukus į šį amžių įžengsiančių vaikų tėvai.
„Tėvai labai bijo paauglystės laikotarpio ir kol jų vaikams dar tik 10-12 metų, ateina ruoštis laukiantiems iššūkiams. Kursuose jie įgyja bazinių žinių, o tolesnis įgūdžių tobulinimas priklauso nuo jų pačių“, – sako J. Vyšniauskytė-Rimkienė.
Vaikai – tėvų atspindys
Nors iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad šių dienų tėvai sprendžia labai šiuolaikiškas auklėjimo ir vaikų elgesio problemas, lektorė siūlo pažvelgti daug giliau.
„Iš kur žinome, kaip būti tėčiu ir mama? To išmokome iš savo tėvų. Jei mūsų tėvų pavyzdys buvo teigiamas ir vaikai šeimoje buvo auklėjami su meile ir pagarba, tai ir savo vaikams jie sugebės tai perduoti. O jei šeimos modelis buvo negatyvus? Jei buvo tikima, kad rykštė yra viena iš gerųjų auklėjimo priemonių, jei su vaiku buvo nesiskaitoma, jo nuomonės visai nepaisoma? Iš savo vaikystės atsineštus tam tikrus auklėjimo modelius suaugę žmonės vėliau kartoja ir sukūrę savo šeimas“, – sako pašnekovė ir priduria, kad įvairūs moksliniai tyrimai rodo, jog lietuviai tėvai savo elgesiu su vaikais ir jų auklėjimo būdais niekuo nesisikiria nuo kitų Europos šalių gyventojų.
Anot mokslininkės, būtent apsilankymas tėvams skirtuose kursuose padeda kiekvienam tėvui ir motinai geriau pažinti save ir suprasti, kokį auklėjimo modelį jie atsinešė iš savo šeimos – lankydami užsiėmimus jie supranta, koks yra jų tėvystės stilius, o tai suvokus, jiems būna lengviau koreguoti tiek savo, tiek vaiko elgesį.
„Pasitelkus tokį modelį, kuriame yra labai daug meilės (ir ji rodoma vaikui tiesiogiai, o ne tik slypi tėvų galvose), o namuose laikomasi tam tikrų pakankamai aiškių taisyklių, galima užauginti laimingesnį vaiką. Tyrimai rodo, kad taip auklėjami vaikai pasieks geresnių mokymosi rezultatų, geriau mokės užmegzti santykius, sėkmingiau susiklostys asmeninis jų gyvenimas“, – apie auklėjimo svarbą kalba J. Vyšniauskytė-Rimkienė. Mokslininkė priduria pastebinti, kad laikui bėgant tėvų požiūris į tokius kursus keičiasi – dabartinė tėvų karta daug sąmoningesnė, o galimybė pasinaudoti tokia pagalba padeda pasiekti tam tikrą jų mąstymo apie vaikų auklėjimą lūžį.
Padėka už apsilankymą
Kalbėdama apie pozityvios tėvystės kursus lankančius tėvus, paramos šeimai centro „Darnūs namai“ vadovė sako, kad didesnę auditorijos dalį visuomet sudaro tie tėvai, kurie į užsiėmimus užsirašė savo iniciatyva, o vaiko teisių apsaugos specialistų paragintų juose apsilankyti tėvų būna vos vienas kitas.
„Tėvai, kuriems sekasi ne taip gerai, kaip norėtųsi, paprasčiausiai bijo ateiti. Bijo būti kaltinami... Todėl per pirmą susitikimą visuomet kreipiuosi į tėvus ir padėkoju, kad ryžosi ateiti. Sakau jiems: „Ką darėte vakar, darėte geriausiai, ką jūs išmanėte“. Tada tėvai supranta, kad niekas jų dėl nieko nebars ir nekaltins. Esame tik žmonės ir visi darome klaidų“, – mintimis dalijosi pašnekovė, pabrėždama, kad užsiėmimą vedantis specialistas tėvą ar motiną pasitinka kaip žmogų, kuris jau yra kelyje į tikslą būti dar geresniu tėvu ar motina.
Paklausta, ko labiausiai bijo tėvai, mokslininkė sako, kad dažnai pasitaiko, jog tėvai, žinodami, kad kartais pakelia balsą ar taiko kitas ne itin tinkamas auklėjimo priemones, baiminasi, jog dėl to bus apskųsti institucijoms – ne vienoje grupėje buvo tėvų, kurie prisipažino, kad į šiuos kursus atėjo tik dėl to, jog turi laikytis vaiko teisių apsaugos specialistų rekomendacijų ir bijo, kad iš jų šeimų nebūtų paimti vaikai.
„Tokia motyvacija skamba baisiai. Mūsų kultūroje tebėra daug kaltinimo ir smerkimo. Ne baimė turėtų būti tas impulsas, kuris paskatina ateiti į kursus. Mitas, kad kiekvienas moka ir gali vaikus auginti teisingai. Iš tiesų, to reikia mokytis, o mes ir padedame jiems įgyti ir vystyti reikalingus įgūdžius. Juk žmogus, kuris dirba kokį nors svarbų darbą, dažniausiai turi ne vieną ir ne du tos srities diplomus, o tėvystės išmokstame tik stebėdami. Mes tėvais negimstame, o tampame“, – sako J. Vyšniauskytė-Rimkienė.
Pašnekovė akcentuoja, kad tėvams skirtuose kursuose svarbiausias ne lektorius, kuris ateina kažko išmokyti, o pačių tėvų dalijimasis patirtimi ir kolektyvinė problemų sprendimo būdų paieška. „Kartą viena mama atėjo pavėlavusi ir atsiprašiusi paaiškino, kad paauglė dukra ją buvo užrakinusi namuose, kad neitų į šiuos kursus. Tokiu atveju gali ignoruoti šios mamos patirtį ir toliau pasakoti, kaip svarbu, kad namuose būtų laikomasi tinkamos drausmės, nes tokia dienos užsiėmimo tema, bet kur kas prasmingiau sustoti ir pasiaiškinti konkrečią situaciją. Tą kartą paaiškėjo, kad dukrai ilgą laiką buvo suteikiama daug laisvės, o mamai pradėjus lankyti kursus, ji persigando, kad dabar ta laisvė bus ribojama“, – vieną iš daugelio kursų lankytojų istorijų prisiminė lektorė.
Iššūkis – realūs pokyčiai
J. Vyšniauskytė-Rimkienė pastebi, kad tėvai gerą vaikų elgesį priima kaip normą ir linkę jo nesureikšminti, o pastebėję, kad vaikas elgiasi netinkamai, tuoj puola jį barti ir kritikuoti. „Bet juk vaikas yra tik vaikas, ir jis daug ko nežino, tad tėvų pareiga – išmokyti jį. Jei vaiko nepagiriame, jis nežino, kad jam sekasi. Kartais vaikai elgiasi blogai, nes taip tikisi tėvų dėmesio. Ironiška, bet tėvai neretai būtent tada ir atkreipia dėmesį. Kol tėvai vengia savo vaikams rodyti, kad juos myli, vaikai nesijaučia mylimi ir dėmesio sau reikalauja netinkamais būdais. Tėvai turi išmokti būdami kartu su vaikais parodyti jiems meilę ir dėmesį, turi sakyti jiems gerus žodžius, – pataria mokslininkė.
Pašnekovė atkreipia dėmesį, kad tėvai klysta galvodami, jog kursuose bus kalbama tik apie vaiko problemas – iš tiesų jie daug sužino ir apie save pačius.
„Jie mano, kad jei vaikas turi problemų, tai jį galima atvesti pas specialistą kaip kokį sugedusį laikrodį, kur jį greitai „sutvarkys“, o tada jį tėvai atsiims ir vėl bus viskas gerai... Bet jei tėvai galvoja, kad vaiko problemos yra tik vaiko problemos, tai niekas šeimos gyvenime nesikeis. Būrys specialistų gali dirbti su tokiu vaiku ir nieko iš to neišeis, nes vaikas grįš į tą pačią probleminę situaciją – aplinką, kurioje toliau skambės kritika ir riksmai... Kaip vaikas gali pradėti elgtis naujai, jei aplinka išliks tokia pati?“, – retoriškai klausia pašnekovė ir priduria, kad pokytis gali vykti tik keičiantis santykiams, o vaiko elgesys nesikeis tol, kol nesikeis šalia jo esantys suaugusieji.
J. Vyšniauskytė-Rimkienė pasakoja, kad labai dažnai tėvai po kursų dėkoja, jog pavyko pakeisti santykius su vaiku – išspręsti jau kurį laiką besikaupusias problemas ir pakreipti situaciją norima linkme.
„Džiugu, kad valstybės institucijos, ir ypač Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM), atkreipė dėmesį į šeimas ir įvairių galimybių sulaukti pagalbos turi ne tik tos šeimos, kurios yra „gaisre“ – rimtoje krizėje, bet visos šalies šeimos“, – pabrėžė mokslininkė. Anot jos, visose šalies savivaldybėse jau trečius metus teikiamų kompleksinių paslaugų dėka pokyčių mūsų visuomenėje laukti ilgai nereikės: „Tėvai pamažu ima suprasti, kad kiekvienas žmogus valstybei yra svarbus – jie gali išsakyti savo rūpesčius ir skaudulius specialistų komandai, kuri pasirengus padėti šeimai ar pavieniam asmeniui. Lyginant su situacija, kuri buvo prieš pradedant įgyvendinti šiuos projektus, įvyko didelis proveržis“.
Pozityvios tėvystės kursai – visoje šalyje
Pozityvios tėvystės užsiėmimai organizuojami įvairių šalies savivaldybių bendruomeniniuose šeimos namuose. Jų kontaktus rasite čia. Kadangi visos šalies savivaldybės įgyvendina kompleksinių paslaugų šeimai projektus, Pozityvios tėvystės kursus tėvai gali lankyti nemokamai.
SADM taip pat remia NVO, dirbančias šeimos gerovės srityje ir rengiančias pozityvios tėvystės mokymus, todėl NVO paslaugomis tėvai taip pat gali naudotis nemokamai.
Prireikus skubios konsultacijos, tėvai ir globėjai gali kreiptis į SADM finansuojamą „Tėvų liniją“ telefonu Nr. 8800 900 12. Skambučiai šia linija nemokami, o „Tėvų linijos“ konsultantai tėvams ir globėjams patars, koks sprendimas geriausiai tiktų konkrečioje situacijoje.
