Mokslininkas naujienų portalui tv3.lt taip pat kalbėjo apie vakcinavimą ir prognozavo, kad jis turėtų prasidėti kitų metų pirmajame ketvirtyje, o per pusmetį būtų matomi reikšmingi pokyčiai.
„Manau, kad efekto per vieną ar dvi savaites tikrai nebus, bet pusmečio laikotarpyje galėtume matyti reikšmingus pokyčius. Nebeatsirastų tokie baisūs šuoliai, kaip dabar matome.
Žinoma, šalia standartinių priemonių – kaukių nešiojimo ir rankų plovimo, – dar būtų ir vakcina – tai tikrai labai stipriai prigesintų viruso plitimo galimybes, ypatingai besimptomačių ligonių atveju. Manau, kad būtų labai gerai, jei Jonines galėtume švęsti draugų būryje“, – teigė G. Valinčius.
Interviu su juo taip pat kalbamės apie karantiną, sparčiai augantį Covid-19 atvejų skaičių, pokyčius dėl testavimo, tyrimų kainas ir kaip virusas pažeidžia ne tik plaučius, bet ir žmogaus smegenis ar kitus organus.
Kaip manote, kas Lietuvoje galėjo lemti tokį staigų Covid-19 atvejų šuolį, ar tam galėjo įtakos turėti biologinė priežastis ar viruso transformacijos?
Mano nuomone, tikrai nebuvo kažkokių mutacijų, kurios pakeitė virusą ir padarė jį pavojingesniu. Virusas yra tas pats, kaip ir buvo.
Aišku, tos mutacijos ne tik covido sukėlėjo, bet ir kitų, vyksta nuolat, mutacijų greitis yra skirtingas, bet tai nėra kažkas ypatingo. Tačiau didžioji dalis mutacijų nekeičia viruso savybių tiek, kad pakeistų epidemiologinę situaciją.
Pasaulyje nėra nei vieno nemutuojančio viruso, bet iš milijonų mutacijų – tik viena kita gali pasirodyti pavojingesnė.
Kodėl atvejų skaičiai Lietuvoje taip smarkiai kyla?
Pavasarį Lietuva labai gerai susitvarkė ir viena tos sėkmės priežasčių, kad užklupta netikėtai, visuomenė labai stipriai mobilizavosi. Lietuvos piliečiai išsigando, tai visiškai natūralu, ir ėmėsi atsargos priemonių – nesibūriavo, užsidarė, nebendravo, tėvai su vaikais nesusitikinėjo, nutrūko šventės, laidotuves palydėdavo po du ar tris žmones.
Visuomenės susitelkimu ir informavimo priemonėmis pavyko pirmąją bangą suvaldyti. Tačiau buvo ir kita to medalio kaina – praradimai versle, gamyboje ar paslaugų sektoriuje.
Pirmosios bangos priešatoveiksmis transformavosi į apsipratimą. Susirgimų skaičiai gegužės mėnesį pradėjo labai smarkiai kristi, susidarė visos priežastys uždaryti karantiną ir palikti tik tam tikrus apribojimus.
Susitelkimas, kuris kovo ir balandžio mėnesiais mums padėjo įveikti tą iššūkį ir pirmąją bangą – padaryti labai mažą su nedideliu mirtingumu, – tas periodas baigėsi ir prasidėjo grįžimas į įprastą gyvenimą.
Svarbu, kad šis ligos sukėlėjas yra labai klastingas. Kiekvienam sergančiam su simptomais – nuo dviejų iki trijų vaikštančių šalia mūsų yra visiškai besimptomačiai.
Dabar Gyvybės mokslų centre pradėjome testuoti paviršius – ne žmones, o pastatą. Pasitelkdami kriminalistikoje įprastus metodus ir tolesnio asmens testavimo keliu nustatėme ir per savaitę išryškinome keturis besimptomačius viruso nešiotojus. Tie nešiotojai neturėjo absoliučiai jokių simptomų – net slogelės.
Bet tie žmonės kasdien ateidavo į darbą ir palikdavo viruso dalelių ant savo darbastalio, ant rankenų. Čia ir yra ligos pavojingumas, kad mes turime didelę dalį nešiotojų, kurie neturi jokių simptomų.
Pavasarį užsidarėme ir tie besimptomačiai neturėjo galimybės viruso perduoti aplinkiniams – bet vasarą atsirado visos sąlygos, nes žmonių budrumas užmigo, visi atsipalaidavo.
Jei žmogus besimptomatis – tai jis eina į darbą, eina į vakarėlius, susitinka su draugais, pašoka, pageria iš tos pačios stiklinės, parūko tą pačią cigaretę. Jis gi nieko nejaučia. Čia yra antrosios bangos atsiradimo priežastis.
Kaip manote, ar Covid-19 atvejų skaičiai gali toliau augti, o gal net dvigubėti?
Labai svarbu, kaip piliečiai sureaguos į karantino apribojimus. Augimas gali būti. Greičiausiai, atvejų skaičius kažkiek dar augs, nes užsikrėtimų inkubacinė fazė yra nuo 3 iki 7 dienų. Gali visaip pasireikšti. Daugybė besimptomačių ir dabar vaikšto, keičiasi virusine medžiaga su sveikais žmonėmis.
Aš tikiu, kad įvestos griežtos karantino priemonės padės. Turėtų būti totalus uždarymas – be jokių atsikalbinėjimų ir jokių susibūrimų, kavinių, vestuvių ar laidotuvių. Jei tikrai viskas užsidarys, žmonės elgsis adekvačiai, neis iš namų, apsipirkinės vieną kartą per savaitę, reikalus tvarkysis nuotoliniu būdu – tai, mano nuomone, galime stabilizuotis tarp 1,5 – 2 tūkst. atvejų per dieną, vėliau gali prasidėti persilaužimas.
Jei žmonės reaguos neadekvačiai ir sakys, kad jiems nusispjauti į tą virusą – tai tas skaičius augs ir nematau priežasčių, kodėl jis neturėtų augti iki 3 ar 5 tūkstančių per dieną. To užkrato tokia yra prigimtis.
Sklidimo kelias – tai žmonių bendravimas ir kontaktai. Tą reikėjo dar vasaros metu atsiminti ne tik valdžiai, bet ir visiems piliečiams. Ši liga yra klastinga. Tu gali kalbėti su žmogumi, kuris atrodo sveikas, bet jis nėra sveikas ir tau atiduoda virusą. Ir čia jau priklausys nuo sėkmės – ar tu atsigulsi su deguonies kauke, ar toks pats besimptomatis vaikščiosi ir perdavinėsi tą virusą kitiems žmonėms.
Kaip šiuo metu vyksta testavimas? Ar reikėtų kažkokių pokyčių, kad atsekamumas būtų spartesnis?
Gyvybės mokslų centras priėmė sprendimą iš naujo atidaryti laikinąją diagnostinio testavimo laboratoriją. Valstybėje padėtis tikrai yra sudėtinga.
Besimptomačiams atvejams išaiškinti reikalingi testavimo pajėgumai, kurių Lietuva neturi. Valdžios čia kaltinti negalima – čia milžiniški pinigai, milžiniškos lėšos.
Vienos dienos testavimas, mano įverčiais, galbūt geriau specialistai galėtų pasakyti, bet tikrai ne mažiau kaip pusę milijono eurų. Vien tik testavimas – be deguonies kaukių, be lovų, be gydymo, be mėginių surinkimo. Vien tik laboratorinis testavimas – pusę milijono kasdien.
Tie pusę milijono galėjo būti skiriami vaikų darželiams, mokyklų remontui, universitetams, laboratorijoms. Dabar tuos pinigus skiriame vien tik testavimui.
Testavimas – nėra panacėja. Jis yra labai reikalingas, bet reikia suprasti, kiek yra apmokytų žmonių, kurie gali daryti testus, kiek yra pinigų nusipirkti reagentams. Tuos pinigus reikia iš kažkur paimti. Pusę milijono per dieną. Per mėnesį 7-8 milijonai testavimui.
Parengėte grupinio testavimo metodiką. Kada jis Lietuvoje galėtų būti taikomas ir kaip vyktų?
Gyvybės mokslų centro specialistai parengė grupinio testavimo metodiką. Mes padarėme medicininį tyrimą. Laboratorinis darbas jau įveiktas, parengėme rekomendaciją ir siūlysime diegti šią grupinio testavimo metodiką į testavimo centrus.
Grupinis testavimas leis sumažinti kaštus valstybei. Pavyzdžiui, dabar per dieną padaroma apie 15 tūkst. testų, tai imkime vidurkį – apie 20 eurų vienas testas – tai 300 tūkst. per dieną. Per dešimt dienų – 3 milijonai, o per mėnesį – apie 9 milijonai skiriama reagentams. Iš tų 9 milijonų, mes tikimės, kad valstybei galėtume sutaupyti apie 6-7 milijonus eurų.
Dabar daugiau tokie testavimai bus orientuoti į medicinos darbuotojus. Šio testo galimybė sutaupyti lėšas labai priklauso nuo prevalencijos – nuo dalies teigiamų visoje testuojamoje dalyje. Šis testas labai gerai veikia, kai yra 1 ar 2 iš 100 žmonių. Medikų ar slaugos darbuotojų tarpe tai labai gerai veikia. Bet jis gali būti taikomas ir bendrai populiacijai, visiems gyventojams.
Kaip veikia? Gauname 100 mėginių ir, sakykime, kad teigiamų yra 5 mėginiai – tai yra 5 proc. Dabar visi tie 100 mėginių yra dedami atskirai į mėginėlius ir testuojami. Mes siūlome tuos 100 mėginių sugrupuoti po 5 į 20 grupių.
Juos visus sudėsime į vieną indelį ir sumaišysime. Padarę testą ir pamatę, kad jie neigiami, tai galėsime pasakyti, kad visi 5 jie neigiami, nes juos sumaišėme ir virusinė medžiaga pasiskirstė. Padarėme vieną matavimą vietoje 5. Jei sumaišę 5 randame tą signalą, kad virusas yra – tuomet dar kartą imame tuos 5 mėginius, negrupuojame ir padarome kiekvieną atskirai. Tuomet randame tą teigiamą. Taip grupuojant mėginius vietoje 100 matavimų, mes galime rasti tuos 5 teigiamus atlikdami tik 20 matavimų. Apsidraudimui, galbūt atliksime 25 matavimus.
Jūs priklausote ir mokslininkų ekspertų grupei, kuri patarinėja Vyriausybei. Kokios buvo viruso plitimo prognozės, ar jos išsipildė? Gal aptarėte, ko galime laukti ateityje?
Labai daug darbo yra įdėta toje grupėje ir labai daug kalbama apie viruso plitimą įvairiose bendruomenėse. Bet pagrindinis šios infekcijos plitimo veiksnys – tai žmonių kontaktai. Šią problemą išspręstų vakcina, bet šiai dienai mes jos dar neturime.
Prognozuoti yra tikrai sudėtinga ir aš kaip mokslininkas, stebintis tą situaciją, galiu pasakyti, kad aš pats pavasarį buvau žymiai atsargesnis parduotuvėse, stengdavausi išlaikyti 5 metrų atstumą, išgirdus, kai kažkas sukosėja, eidavau 10 metrų į šalį.
Dabar aš to nedarau ir šimtai tūkstančių žmonių to nebedaro, nes apsiprato, nebekreipia dėmesio į šiuos dalykus ir turime rezultatą – kasdien tokius skaičius.
Visuomet bus tokių, kurie nieko nesupranta ir tokių, kurie viską supranta. Svarbiausia, kur ta dauguma pasislinks: ar į atmestiną ir lengvabūdišką požiūrį į labai rimtą sukėlėją, ar sugrįš reakcija, kuri buvo pavasarį. Tuomet mes įveiksime labai greitai ir turėsime saugias Kalėdas. Ne po 20-30 žmonių kambaryje prie bendro stalo, bet galėsime džiaugtis nedideliame šeimos rate.
Man kelia nerimą politikų, išsilavinusių žmonių pasisakymai, kurie pagal savo statusą yra žinomi visuomenėje. Jie leidžia sau labai lengvai interpretuoti ir improvizuoti šia tema, savo pasisakymais sukeldami atsainų požiūrį į labai rimtą dalyką. Tai didžiulė bėda.
Galbūt mokslininkai pastebi, ar koronavirusas gali pažeisti ne tik plaučius, bet ir kitus organus, pavyzdžiui, smegenis?
Dabar taip pat yra įvairių nuomonių ir tyrimų, kad gali būti pažeistas ne tik plaučių audinių paviršius, žarnynas, širdies ar kraujotakos sistemoje. Taip pat gali būti ir pažeidimai smegenyse.
Tai dar kartą patvirtina, kad virusas yra labai pavojingas ir jauniems žmonėms. Kurie kartais perserga su labai mažais simptomais arba visai be simptomų. Šiandien mokslininkai dar nežino visų pasekmių. Jis tikrai dar bus tyrinėjamas daug metų.
Dabar matau šou verslo atstovę, kuri giriasi socialiniuose tinkluose, kad persirgo, šiek tiek pakosėjo, bet šauniai atrodo ir panašiai.
Aš pagalvojau, ar tu tikrai esi tikra, kad tavo kepenys po kokių 15 metų neatsakys ar kažkas kito neįvyks. Mokslas šiai dienai nežino pasekmių ilgalaikiame laikotarpyje. Dėl to tikrai žmonės turi suprasti, kad tai rizika, kurios pavojai nėra aiškūs. Todėl negali į tai lengvabūdiškai žiūrėti ir kaip sako amerikiečiai: „Better be safe than sorry“ – geriau būti saugiam nei paskui gailėtis, ko nepadarei.
Stebėkite, kaip atliekami Covid-19 tyrimai:
