Pasak mokslininko, užtvankų demontavimas rekomenduojamas tik po išsamių tyrimų, nes jų neigiamą įtaką upių ekologinei būklei nustelbia nevaldoma tarša, o užtvankos kaip tėkmės barjerai ją dalinai akumuliuoja – problema nukeliama ateičiai.
Panevėžyje galėjo baigtis ir blogiau
Panevėžio „Ekrano“ marių užtvankos šliuzo gedimas sukėlė nemažai visuomenės dėmesio, bet VDU Žemės ūkio akademijos profesorius dr. Petras Punys šio įvykio nesureikšmina. „Manau, kad čia jokios tragedijos neįvyko, galėjo būti ir blogiau. Išbėgęs iš tvenkinio vanduo Nevėžyje, žemiau užtvankos Panevėžyje pakilo apie porą metrų ir nepadarė žymesnės žalos. Tvenkinyje vanduo staigiai nukrito apie 1,5 m, tačiau taip pat neturėjo reikšmingai pakenkti žmogaus ar gyvajai aplinkai, – įžvalgomis dalijasi prof. dr. P. Punys.
Mokslininkas pastebi, kad užtvanka sąlyginai geros būklės, atsitiko force majeure, nors jokio liūčių potvynio šioje upėje nebuvo. „Užtvankos metalinis segmentinis uždoris, kuris iš pažiūros atrodė geros būklės – nebuvo surūdijęs. Pavargo, neatlaikė elementarus vandens spaudimo. Sulinkus vienai jo atramai persikreipė ir vanduo pasileido iš tvenkinio. Panevėžiečiai gana sėkmingai su šia nelaime susitvarkė, tekantį vandenį sustabdė remontiniais skydais“, – apie gana sklandžiai pašalintą gedimą kalba prof. dr. P. Punys.
Nepalaiko siūlymų naikinti visas užtvankas
Profesorius pasakoja, kad Lietuvoje yra apie 100 užtvankų su privačiomis hidroelektrinėms, jų būklė tikrai gera, jos prižiūrimos, tačiau, nepaisant to, nelaimių taip pat atsitinka. „Užtvankos – tai elementarūs statiniai veikiami sunkiai valdomos vandens jėgos. Kaip taisyklė, neprižiūrimos ir blogos būklės yra tikro šeimininko neturinčios, neprivačios užtvankos. Griūna ir neprižiūrimi ar blogai pastatyti tiltai, estakados, namai miestuose. Užtvankos sensta – jų būklė su laiku blogėja.
Reikia šalinti tik neprižiūrimas, keliančias realią grėsmę žmogaus ar gyvajai aplinkai užtvankas“, – kalba mokslininkas ir atkreipia dėmesį, kad nereikėtų atsisakyti užtvankų su hidroelektrinėmis, gaminančių elektros energiją ar net ir Panevėžio „Ekrano“ marių užtvankos. „Šios užtvankos tvenkinys neatsiejama kraštovaizdžio grožybė, pasistatyti nuosavą namą prie tvenkinio akvatorijos – daugelio svajonė. Beje, užtvankos išlaikymas savivaldybei yra nepigus. Savo laiku nepavyko prie jos įrengti hidroelektrinės – miestui būtų nukritęs rūpestis“, – teigia prof. dr. P. Punys.
Upių ekologinė būklė prasta dėl nevaldomos taršos
Dėl kitų užtvankų gedimų, jų išlaikymo kaštų didėjimo, kas dažnai gula ant savivaldybių pečių, kai kurių iš jų neigiamo poveikio upių ekologinei būklei sunerimus visuomenei, buvo siūlymų šalinti dalį užtvankų. Anot prof. P. Punio, upių ekologinė būklė prastėja ne tik dėl užtvankų ir jų tvenkinių, bet labiau dėl išsklaidytos, nevaldomos taršos.
„Pažiūrėkime, kas dedasi atskirais laikotarpiais Kuršių mariose, kuriose nėra jokios užtvankos. Į jas sukeliauja visi taršalai, vandens kokybė prasta, blogas kvapas, dumbliai, dažnai krinta žuvys. Jei ne šalies tvenkiniai, kurie savo dubenyje akumuliuoja teršalus, marių ir Baltijos jūros kokybė būtų dar blogesnė“ – pastebi profesorius ir atkreipia dėmesį, kad upių ekologinei kokybei pagerinti būtina prie užtvankų įrengti žuvitakius.
Pasak profesoriaus, Lietuvos užtvankos sąlyginai mažo aukščio, nekeliančios didelio pavojaus net ir gedimo atveju. „Gyvename lygumų krašte, užtvankų tvenkiniai – ne kalnų rezervuarai, nėra dideli, o gyvenvietės ar namai daugeliu atvejų pastatyti saugiu atstumu nuo galimų natūralių ar technogeninių potvynių, galimų griuvus užtvankai, nes valstybė reguliuoja plėtrą upių slėniuose“, – kalba prof. P. Punys ir atkreipia dėmesį, kad užtvankas būtina prižiūrėti, net jei ir atrodo, kad jų gedimai didelio pavojaus nekeltų.
„Dauguma šalies tvenkinių jau yra peržengę 50 metų ir jų avarijos iki šiol nesukėlė didelių rūpesčių, nei viena žmogaus gyvybė nebuvo paaukota. Ačiū Dievui, Lietuvoje labai sumažėjo potvynių aukščiai, lyginant su pavasariniais potvyniais, buvusiais prieš pusšimtį metų ir seniau. Tuo laikotarpio potvyniai daugelį dabartinių užtvankų dėl jų nepriežiūros tikrai išgriautų“, – atkreipia dėmesį profesorius.
Kauno hidroelektrinės užtvankos būklė nerimo nekelia
Paklaustas apie Kauno Algirdo Brazausko hidroelektrinės (KHE) būklę, prof. dr. P. Punys sako, kad statinys prižiūrimas ir jo būklė neturėtų kelti nerimo. „Manau, kad KHE valdo geri specialistai – jų tarpe mūsų VDU Žemės ūkio akademijos absolventai. Hidroelektrinės potvynių vandens pertekliaus pralaidų uždorių konstrukcija tokia pati kaip ir Panevėžio „Ekrano“ marių tvenkinio.
Panaši nelaimė atsitiko prieš penkerius metus Mūšos upės Dvariukų HE užtvankoje su tos pačios konstrukcijos uždoriais. Kauno HE specialistams šie nemalonūs atvejai yra rimtas priminimas dar kartą patikrinti Kauno HE segmentinių metalinių konstrukcijų „nuovargį“, kuris plika akimi nematomas. Galimos pasekmės Kaunui būtų žymiai grėsmingesnės nei Panevėžiui. VDU Žemės ūkio akademijos vandens tyrimų specialistai galimus šios HE užtvankos griuvimo užliejimų scenarijus yra sumodeliavę. Jei atsitiktų nelaimė – ją sėkmingai būtų galima suvaldyti“, – pastebi prof. dr. P. Punys.
Ruošiamas užtvankų „mirtininkių“ sąrašas
Pašnekovas pasakoja, kad LR Aplinkos ministerija neabejinga užtvankų saugumo problemai – Ministerijos užsakymu VDU Žemės ūkio akademijos vandens tyrimus atliekantys mokslininkai su partneriais įgyvendina „Užtvankų įvertinimo ekologiniu ir socioekonominiu požiūriu“ studiją. Jos metu detaliai vertinama apie 200 užtvankų, kurios yra svarbiose migruojančioms žuvims upėse.
„Vertinama užtvankų būklė, tvenkinių nauda – elektros gamyba, rekreacinė, nekilnojamo turto vertė, tvenkinio nuomos, parduotų žvejybos leidimų pajamos, tvenkinio ekologinė vertė, ichtiologinė nauda. Užtvankos reitinguojamos nuo geriausios iki blogiausios visais galimais pjūviais. Numatomi užtvankų demontavimo scenarijai, modeliuojame paradimai ir būsima išlaisvintos upės nauda, pavyzdžiui, padidėjęs lašišų kiekis, jų ekonominė vertė.
Atliekami 15 užtvankų demontavimų projektiniai pasiūlymai. „Mirtininkių“ sąraše yra žymių užtvankų, šių metų spalį turėtų būti galutiniai rezultatai“, – apie numatomą dalies užtvankų demontavimą kalba prof. dr. P. Punys ir pastebi, kad visuomenė ar užtvankų savininkai tikrai prieštaraus statinių šalinimui, reikalaus didelių kompensacijų.
