Lietuvoje būna tik „uraganais“ vadinamas uraganinio stiprumo vėjas, kuris visiškai nesusijęs su tokiais tropiniais dariniais kaip uraganas Sandy. Taip tvirtina Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros docentas dr. Gintautas Stankūnavičius. Su juo LRT radijo laidos „Ryto garsai“ vedėjai kalbėjosi apie uraganų susidarymą, sezoniškumą, dažnėjimo tendencijas.
Dėl ko kyla ir kaip susiformuoja uraganai?
Uraganai formuojamasi Šiaurės Atlante, tropinėje dalyje, vasaros pabaigoje ir rudenį, kada šilčiausia vandenyno paviršiaus temperatūra. Paprastai užuomazgos atsiranda netoli Afrikos ir su pasatiniais vėjais tokie atmosferos trikdžiai pasiekia aukščiausią temperatūrų zoną, t.y. Karibų jūros baseiną, Meksikos įlanką. [Tuomet jie] gali susisukti į tropinį cikloną, kuris galiausiai pasiekia uraganinį lygį.
Dabar išskiriami 7 [uraganų] lygiai pagal Safiro-Simpsono skalę: tropinė depresija, tropinė audra ir 5 uragano kategorijos. [Taip jie klasifikuojami] pagal vėjo greitį ir slėgį ciklono centre. Kuo aukštesnė kategorija, tuo didesnis greitis ir žemesnis slėgis ciklono centre. Juo didesni ir uraganų padaromi nuostoliai, jeigu toks ciklonas užslenka ant seklumos. Kol jis jūroje, jis pavojingesnis laivams, o ne gyventojams.
Skaičiau, jog vienas uraganas savyje gali turėti nuo 8 iki 80 skirtingo stiprumo viesulų. Kokiai kategorijai priskirtinas dabar Kanadą nusiaubęs Sandy?
Sandy buvo pasiekęs antrą kategoriją. Tai nėra labai aukšta kategorija. Bet daugiausiai jis vis dėlto buvo pirmos kategorijos. Dabar jis transformavosi į vidutinių platumų cikloną ir greitai juda Ontarijo provincijos link. Greičiausiai jis pasuks per Labradorą į Šiaurės Kanadą ir ciklonų kapines – centrinę Arktį, kur galiausiai visiškai užges.
Uraganas, tornadas, viesulas – kuo jie skiriasi?
Tornadas ir uraganas yra skirtingo masto dariniai. Tornado skersmuo apima nuo kelių šimtų metrų iki kelių kilometrų, tuo metu uragano diametras – apie 1000 km, gali būti šiek tiek mažesnis.
Ar teisingai supratau, kad uraganai būdingi tik tam tikriems regionams ir jiems būdingas sezoniškumas?
Taip, tai labai sezoniški dariniai, ypač Šiaurės Atlante. Šiaurinėje Ramiojo vandenyno dalyje jie galimi ištisus metus, ypač akvatorijose (vandens plotuose) arti Filipinų salynų. Jie ten siaubia beveik kiekvienais metais ir atneša žymiai daugiau nuostolių nei Šiaurės Amerikoje. Ten gyventojų tankumas labai didelis, išvystyta infrastruktūra, galbūt todėl tie nuostoliai didesni.
Mokslas leidžia uraganus prognozuoti. Kiek tos prognozės pasiteisina?
Kiek man teko stebėti JAV uraganų stebėjimo centro prognozes, jie visai neblogai numatė uragano trajektoriją. Gal šiek tiek apsiriko dėl stiprumo. Jis buvo prognozuojamas šiek tiek silpnesnis, o po to, kai sustiprėjo, pradėta skaičiuoti, kad bus stipresnis. Man atrodo, kad galiausiai, kai jis užslinko ant sausumos, jo trajektorija prognozuojama ganėtinai tiksliai.
Kas ir kaip uraganams išrenka vardus?
Na, nesu tų vardų specialistas. Tie vardai iš anksto būna numatyti. Kitas tropinis darinys buvo Tony, jis susiformavo apie spalio 20 d., bet labai greitai užgeso. Kitas vardas bus iš raidės V, pagal abėcėlę, bet ar šis tropinis darinys susiformuos, ar ne, nieks nežino, kol kas nesimato jokių užuomazgų. Prieš tai buvo tropinis darinys Rafaelis. Jis pasiekė pirmąją uragano kategoriją, bet vystėsi virš vandenyno, todėl didesnių nuostolių nepadarė. O Sandy tropinis ciklonas jau buvo 18-tas nuo metų pradžios.
Kokios tendencijos – uraganų daugėja ar mažėja?
Nėra vieningos tendencijos, kad kiekvienais metai uraganinių darinių daugėtų, tačiau mokslininkai pastebi, kad vandenyno paviršiaus temperatūra tropiniuose rajonuose palaipsniui, po kelias dešimtąsias, kyla, ypač tai akivaizdu Ramiojo vandenyno dalyje. Todėl ten tropinių darinių aktyvumas yra didesnis negu Šiaurės Atlante. Šiaurės Atlantas nepasižymi labai intensyvia tropinių darinių cirkuliacija.
Daugelis žmonių pamena 1999-ųjų Anatolijų. Ar galima teigti, kad tie „beišsikvepiantys“ uraganai bent kiek kliudo Lietuvą?
Čia yra terminų konfliktas. Mes „uraganais“ vadiname uraganinio stiprumo vėją, kuris visiškai nesusijęs su tropine darinių struktūra. Tai yra vidutinių platumų, greitai besivystantys ciklonai, kurių užnugaryje vėjas sustiprėja iki uraganinio stiprumo, tarkime, iki 32 m/s ir daugiau. Jie atneša aibę visokių nelaimių: išplauna krantus, nuplėšia stogus, nutraukia elektros linijas, sutrikdo laivybą ir t.t. Bet tai nėra toks tropinis darinys, koks neseniai smogė rytinėje Amerikos pakrantėje.
Ši vasara visokių stichijų požiūriu Lietuvoje buvo labai nerami – būta stiprių vėjų, vėtrų. Dėl kokių priežasčių tai kyla?
Na, visų pirma, didėjant vidutinei oro temperatūrai, didėja energijos ištekliai visoje atmosferoje. Ir gali būti, kad didėjant energijos atsargoms atmosferoje tokių darinių [...] turėtų daugėti. Tik tas didėjimas niekada nebus tolygus. Vienais metais jų bus daugiau, kitais – mažiau ir iš anksto, kadangi tai labai lokalūs reiškiniai, jų nuspėti, sakykim, prieš sezoną ar prieš metus – neįmanoma.
LRT radijo laida „Ryto garsai“
