• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Merilendo universiteto (JAV) geofizikas Danas Lathropas ketina išsiaiškinti, kaip susidaro Žemės magnetinis laukas, pasigamindamas nuosavą planetą.

REKLAMA
REKLAMA

Tiesa, Dano Lathropo konstruojama planeta bus palyginti miniatiūrinė. Dabar mokslininkas konstruoja plieninę sferą, kurią dar šiais metais planuoja užpildyti išlydytu metalu.

REKLAMA

Vėliau visas 26 tonas sveriantis kamuolys bus įsuktas – maksimalus greitis ties ekvatoriumi sieks 130 km/h. Jei viskas vyks taip, kaip tikimasi, rutulys generuos savo magnetinį lauką.

„Pirmą kartą įsukus konstrukciją buvo šiek tiek baisoka“, pripažįsta mokslininkas. Lathropas spėja, jog magnetinį lauką sukurti neturėtų būti labai sudėtinga – juk dauguma Saulės sistemos planetų jį turi. Tačiau jei gamtai kurti magnetinius laukus lengva, mokslininkams ši užduotis yra „stambaus kalibro“. Tai yra trečiasis Lathropo bandymas.

REKLAMA
REKLAMA

„Planetos turi pranašumą dėl savo dydžio, ir jos daug sparčiau sukasi“, aiškina Danas. Dėl šios priežasties jo užmojis pasiekė gigantiškas proporcijas. Pirmoji Lathropo planeta buvo stalinio gaublio dydžio. Antrąją buvo galima apimti abejomis rankomis. Naujausią teko užsakyti iš vienos Ohajo valstijos kompanijos, gaminančios didelių gabaritų pramoninius įrenginius. Sfera vos tilpo pro laboratorijos duris.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kompaso rodyklė rodo Šiaurės polių dėl Žemės magnetinio lauko.

Mokslininkai mano, jog Žemės magnetinis laukas atsiranda dėl planetos viduje besisukančio išlydyto metalo. Jei galėtume iškasti gilią duobę, apytiksliai 3-3,5 tūkst. kilometrų gylio, atsiremtume į išorinį branduolį, kuris, tikėtina, susideda iš skysto geležies. Geležis yra laidi elektrai. Jei jos srautas teka tinkama kryptimi, Žemė virsta į savotišką energijos generatorių, kuriantį magnetinį lauką. Mūsų planetos atveju vienas tokio magneto polius yra netoli Šiaurės ašigalio greta Kanados, kitas – netoli Pietų ašigalio.

Geležis lydosi aukštoje temperatūroje, todėl Lathropas kartu su savo komanda sferą užpildys kitu metalu – natriu. Šis metalas tampa skystas jau ties vandens virimo temperatūra, yra laidus elektrai, tačiau degus. Beje, natrio liepsnos negalima užgesinti vandeniu. Iš tiesų, vanduo netgi pablogintų situaciją, dėl to mokslininkai atjungė priešgaisrinę sistemą. Akivaizdu, iššūkis laukia nemažas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
rekomenduojame
  • Šventiniai atradimai su VILVI

TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų