Milijonui žmonių, gyvenančių Ženevos ežero pakrantėje, gresia visa niokojančio cunamio pavojus, įspėja mokslininkai.
VI amžiuje akmenų griūties ežere sukeltas cunamis sunaikino keletą kaimų, sukėlė 8 metrų aukščio bangas, kurios prasirito virš Ženevos miesto sienų, ir pareikalavo daugybės aukų.
Šį įvykį tiriantys ekspertai teigia, kad panaši nelaimė lengvai gali pasikartoti vėl, o Ženeva ir 200 tūkst. jos gyventojų ypač pažeidžiami.
Anot jų, ežere galinčių kilti cunamių grėsmė nuvertinama, o į tai reikėtų žiūrėti rimčiau.
Ženevos ežero cunamis kilo po dokumentuose minimos akmenų griūties kalnuose 563 metais, rašo telegraph.co.uk.
Nuosėdų kernų analizė ir kompiuterinės simuliacijos leidžia manyti, kad akmenų griūtis sukėlė didžiulę purvo nuošliaužą toje vietoje, kur į ežerą įteka Ronos upė.
Kilęs vandens poslinkis sukūrė didžiules cunamio bangas, kurių viena siekė 13 metrų. Ji susidarė prie šiaurinio ežero kranto, kur dabar įsikūrusi Lozana.
Praėjus 70 minučių po pirminio nuosėdų masės pajudėjimo, Ženevai smogė 8 metrų banga. Miestas įsikūręs priešais esančiame krante, už daugiau kaip 70 kilometrų.
Rekonstrukcija parodė, kad banga būtų sunaikinusi Ženevos tiltą, ji pralaužė miesto sienas.
„Šiandien tokion aukščio banga visiškai užlietų didžiules Ženevos miesto dalis“, – žurnale „Nature Geoscience“ rašo tyrėjai.
Jie pastebi, kad įvykis, sukėlęs cunamį „nėra niekuo ypatingas“.
Seisminiai duomenys rodo, kad didžiuliai nuosėdų judėjimai ežere per pastaruosius 12 tūkst. metų vyko keletą kartų. Bet kuris jų galėjo sukelti naikinančias cunamio bangas.
Mokslininkai, vadovaujami Katrinos Kremer iš Ženevos universiteto, rašė: „Turint omeny tai, kad upės nuosėdų sąnašos vis dar kaupiasi Ronos upės deltos krantuose, cunamis Ženevos ežere gali kilti ir ateityje. Jį gali sukelti akmenų griūtis, žemės drebėjimas ar stiprios audros, kurios suardys krantus.“
„Tokie cunamiai kelia tiesioginę, bet lig šiol ignoruojamą grėsmę mažiausiai milijonui žmonių, gyvenančių ežero pakrantėse. Ženeva ypač pažeidžiama, nes ji mažai iškilusi virš jūros lygio, lyginant su dabartiniu ežero lygiu, be to, ji įsikūrusi pačiame piltuvo formos ežero smaigalyje“, – pažymi tyrėjai.
„Mūsų tyrimas atskleidė, kad cunamiai grėsmę kelia ne tik miestams, esantiems prie jūros ar fiordų, bet ir įsikūrusiems prie ežerų. Manome, kad rizika, siejama su cunamiais ežeruose, dabar nuvertinama, o šiems reiškiniams reikia skirti daugiau dėmesio, jei norime ateityje išvengti katastrofų“, – pridūrė mokslininkai.
