Pirmoji iš tiesų į Žemę panaši planeta greičiausiai bus aptikta jau kitąmet. Šis atradimas priverstų žmoniją iš naujo įvertinti savo vietą visatoje.
Nors astronomai pastaraisiais metais aptiko daugybę egzoplanetų, kurios viena ar dviem esminėmis savybėmis (pavyzdžiui, dydžiu ar numanoma paviršiaus temperatūra) panašios į mūsų pasaulį, jiems vis dar nepavyko rasti planetos, kurią būtų galima vadinti Žemės dvyne. Tačiau jau 2013-aisiais padėtis turėtų pasikeisti, tvirtina mokslininkai.
„Esu tikras, kad pirmoji Žemės dvynė bus atrasta kitais metais“, – teigė Abelis Mendezas, vadovaujantis Planetų tinkamumo gyvybei laboratorijai Puerto Riko universitete.
1995 metais astronomai atrado pirmąją egzoplanetą, skriejančią aplink į Saulę panašią žvaigždę. Nuo to laiko jie pastebėjo daugiau kaip 800 pasaulių, esančių už Saulės sistemos ribų, o dar daugiau kandidatų laukia patvirtinimo po tolimesnių stebėjimų, rašo SPACE.com.
NASA „Kepler“ kosminis teleskopas nuo 2009 metų kovo, kai buvo paleistas, pažymėjo daugiau kaip 2,3 tūkst. potencialių planetų. Iki šiol patvirtinta tik 100 jų, tačiau misijos mokslininkai skaičiuoja, kad mažiausiai 80 proc. šių atvejų pasitvirtins.
Pirmosios atrastos egzoplanetos buvo deginančiai karšti į Jupiterį panašūs pasauliai, skriejantys arti savo motininių žvaigždžių, mat juos aptikti buvo lengviausia. Bėgant laikui, atsirado nauji instrumentai, o planetų medžiotojai ištobulino savo technikas, tad tapo įmanoma atrasti mažesnes ir toliau esančias planetas, labiau panašias Žemę.
Pavyzdžiui, praėjusių metų gruodį „Kepler“ atrado planetą, 2,4 karto didesnę nei Žemė, skriejančią žvaigždės gyvybei tinkamoje zonoje – tinkamu atstumu, kad galėtų egzistuoti skystas vanduo ir mums įprasta gyvybė.
„Kepler“ komanda ir kitos tyrėjų grupės aptiko dar keletą į šį, „Kepler-22b“, panašių pasaulių. Tad dabar, A. Mendezo skaičiavimais, iš viso žinomos devynios potencialiai gyvybei tinkamos egzoplanetos.
Tačiau nė vienas A. Mendezo Gyvybei tinkamų egzoplanetų kataloge esančių pasaulių nėra pakankamai mažas, kad galėtų būti Žemės dvyniu. Saujelė Žemės dydžio planetų, kurios iki šiol aptiktos, skrieja per arti savo žvaigždžių, taigi gyvybei nėra tinkamos.
Visgi tik laiko klausimas, kada gyvybei tinkamoje zonoje bus pastebėta maža, kieta planeta. A. Mendezas nėra vienintelis mokslininkas, manantis, kad šis momentas ateis labai greitai.
„Apie pirmąją planetą, kurios dydis, orbita ir žvaigždės kitimas yra tinkamas gyvybei, greičiausiai bus paskelbta 2013 metais“, – teigė Geoffas Marcy, planetų medžiotojas iš Kalifornijos universiteto Berklyje ir „Kepler“ komandos narys.
Ir A. Mendezas, ir G. Marcy mano, kad šį atradimą padarys „Kepler“, kuris planetas pastebi žymėdamas ryškumo kitimus, kurie atsiranda tuomet, kai planetos praskrieja priešais motininę žvaigždę.
„Kepler“ turi stebėti tris tokius tranzitus, kad aptiktų planetą, tad pirmieji jo atradimai buvo artimomis orbitomis skriejantys pasauliai (kurių tranzitai būna dažnesni). Tačiau bėgant laikui teleskopas pastebi vis daugiau ir daugiau toliau nuo žvaigždžių skriejančių planetų, o kai kurios jų yra gyvybei tinkamoje zonoje.
Instrumentas, vadinamas HARPS (Didelio tikslumo radialinio greičio planetų ieškotojas – angl. High Accuracy Radial velocity Planet Searcher) – taip pat rimtas pretendentas. Jis pastebėjo jau ne vieną potencialiai gyvybei tinkamą pasaulį. HAPRS, įrengtas ant Europos Pietinės observatorijos 3,6 metrų teleskopo Čilėje, leidžia tyrėjams aptikti mažyčius gravitacinius žvaigždžių svyravimus, kuriuos sukelia aplink jas skriejančios planetos.
„HARPS turėtų atrasti įdomiausias ir arčiau esančias Žemės dvynes“, – teigė A. Mendezas, pažymėdamas, kad dauguma „Kepler“ pastebėtų planetų yra per toli, kad kas būtų galima jas smulkiai apibūdinti.
„Jo jautrumo ir ilgalaikių stebėjimų derinys jau duoda rezultatų“, – pridūrė mokslininkas.
O Paukščių Take greičiausiai yra daugybė į Žemę panašių planetų, kurios dar nerastos, įsitikinę mokslininkai.
„Kruopščiai skaičiuojant, yra 200 mlrd. žvaigždžių, aplink kurias yra mažiausiai 50 mlrd. planetų, o gal net ir daugiau. Laikantis prielaidos, kad viena iš 10 tūkstančių yra panaši į Žemę, gautume 5 mln. tokių planetų. Taigi sakyčiau, kad kalbame bent jau apie tūkstančius tokių planetų“, – tvirtina Mikko Tuomi iš Hertfordšyro universiteto Anglijoje. Jis vadovavo mokslininkų komandai, šiais metais atradusiai keletą potencialiai gyvybei tinkamų planetų kandidačių. Viena jų, skriejanti aplink žvaigždę Tau Ceti, yra vos už 11,9 šviesmečių nuo Žemės.
Kad ir kada bus atrasta pirmoji Žemės dvynė, šis atradimas žmonijai turės didžiulį poveikį.
„Mes, žmonės, į dangų dairysimės panašiai, kaip dairomės į didelį vandenyną. Mes žinosime, kad kosminiame vandenyne yra milijardai salų ir žemynų, kuriuose gali gyventi ir primityvi gyvybė, ir ištisos civilizacijos“, – pažymėjo G. Marcy.
