JAV nacionalinio senėjimo problemų instituto (NIA) mokslininkė Julie Mattison tikina, kad ateis laikas, kuomet žmogaus biologinis laikrodis skaičiuos ne tuos metus, kuriuos dabar įprasta vadinti amžiumi. Jos instituto tikslas yra, kad 50-mečiai atrodytų, kaip trisdešimties, teigiama leidinyje.
Padėtis pasikeitė
Šiuo metu tai skamba neįtikinamai, tačiau dėka medicinos pasiekimų ir bendro pragyvenimo lygio žmonija jau žengė nemenką žingsnį šia kryptimi.
Pavyzdžiui, 2014 metais JAV, anot „United States Health Interview Survey“ apklausos, 16 proc. 50-64 metų amerikiečių kasdien kentė dėl chroniškų susirgimų. Vos prieš trisdešimt metų tokių buvo 23 proc.
Kitaip tariant, mes ne tik gyvename ilgiau, tačiau ir, palyginus su protėviais, sveikiau praleidžiame vėlesniąją savo gyvenimo faze. Maža to, pasiekti pastarojo, rodos, yra lengviau, negu bandyti padidinti gyvenimo trukmę.
Taigi, ką reikia daryti, kad tiek prailgintume, tiek ir pagerintume gyvenimo kokybę? Viso pasaulio tyrėjai turi įvairiausių teorijų šiuo klausimu.
Tačiau J. Mattison ir jos kolegos turi vieną atsakymą: reikia į savo dietas įnešti kelis pokyčius. Jų teigimu, pagrindinis – sumažinti maisto kiekį savo lėkštėse, tai, ką mokslininkai vadina „apriboti kalorijas“.
Ši dieta siūlo ne atsisakymu nuo riebaus maisto ar tam tikrų badavimo periodų. Kalbama apie palaipsninį ir atsargų įprastai suvalgomų porcijų mažinimą ir vėliau „niekada prie to negrįžimą“.
Dietos pionieriai
Tyrimai, kurie pradėti buvo dar 1930-aisiais, parodė, kad 30 proc. sumažintas kasdien suvalgomo maisto kiekis leidžia vykdyti ilgesnį ir aktyvesnį gyvenimo būdą – tiesa, kol kas išsamiai ištirti yra tik sliekai, musės, žiurkės, pelės ir beždžionės.
Iš esmės yra įrodyta, kad gyvūnijos pasaulyje kalorijų apribojimas – geriausias vaistas nuo organizmo senėjimo poveikio.
Dar senovės Graikijoje Hipokratas, vienas pirmųjų gydytojų, kuris ligas laikė gana natūraliu dalyku, perspėjo, kad daugelis susirgimų yra susiję su apsirijimu. Graikai, kentėję dėl nutukimo, mirdavo jaunesni, negu džiūsnos graikai – tai buvo akivaizdu.
XV a. pabaigoje Venecijos aristokratas Luigi Cornaro sugebėjo pasiekti tai, kas daugeliui atrodė neįmanoma. Tuomet 40-metis L. Cornaro pradėjo valgyti po 350 g. maisto per dieną (apie 1000 kalorijų šiuolaikiniais matavimais). Jis valgė duoną, kiaušinius ir sultinį. Iš mėsiškų patiekalų jis vartojo jautieną, ožieną, kiauliną, putpelių mėsą ir vištieną. Iš žvejų jis pirko žuvį, pagautą vietos upėse.
Tokiu būdu, apribodamas vien kiekį, o ne pasirinkimą, jis išgyveno dar 40 metų. Nors pats jis teigė, kad jam yra 98 metai, manoma, jog mirė jis sulaukęs 84 metų – o tai yra gana įspūdingas amžius žmogui iš XVI a., kuomet 50-60 metų sulaukę asmenys jau buvo laikomi senoliais.
Apriboti suvalgomas kalorijas siūlęs italas, aišku, buvo pralenkęs savo laikmetį įdomus žmogus, tačiau rimtiems moksliniams tyrimams jo liudijimų nepakanka.
1935 metais fundamentalus tyrimas su baltosiomis žiurkėmis parodė, kad 30-50 proc. apribojus maistą, leido prailginti gyvenimo trukmę ir atitolinti mirtį nuo senatvės sukeliamų ligų.
Aišku, tai kas gerai žiurkėms ar bet kuriam laboratoriniam gyvūnui, nebūtinai tiks žmogui.
Brangiai kainuojantys tyrimai su žmonėmis dideliu mastu nebuvo atliekami. „Net jeigu tyrimą pradėsite 40 ar 50 metų, jums vis tiek dar teks išlaukti 40 metų“, – tikina J. Mattison.
Maža to, mokslininkės teigimu, mūsų visuomenėje praktiškai neįmanoma išskirti papildomų faktorių įtaką – pratimus, rūkymą, gydymą, psichinę sveikatą ir pan.
Tyrimas su makakomis ir pritrenkiančios jo išvados
Todėl jau 1980-ųjų pabaigoje buvo nuspręsta atlikti du nepriklausomus tyrimus su makakomis. Žmonės su šiais primatais turi 93 proc. bendrą DNR, ir senstam mes labai panašiai.
Šios beždžionės, pasiekusios savo senėjimo vidutinį amžių – apie 15 metų – kaip ir žmogus kenčia nuo kupros, oda sukietėja, o kailis pradeda žilti. Maža to, joms, kaip ir žmonėms, senatvėje dažniau pasireiškia vėžys, diabetas ir širdies ligos.
Mokslininkai nustatė, kad grupėje makakų, kuriose buvo taikoma 30 proc. mažiau maisto dieta, mažesnis ir sudėtingų ligų skaičius. O viena bedžionė, Shermanas, dabar jau 43-ų patinas, ne tik 20 metų viršijo standartinį jų gyvenimo laiką, tačiau ir neatrodo senstantis – nei išoriškai, nei pagal elgesį.
Viskonsino universiteto mokslininkai 2009 metais paviešino taip pat įkvepiančių rezultatų tyrimus: specialia dieta maitintos beždžionės ne tik atrodė ir jaustėsi sveikiau, tačiau ir jų vidaus organai nebuvo pažeisti jų amžiui būdingomis ligomis.
Vėžinių susirgimų – pavyzdžiui, adenokarciomos – užfiksuota net 50 proc. mažiau. Susirgimo širdies ligomis rizika taip pat sumažėjo pusiau.
Per 20 tyrimų metų vos 13 proc. „dietos“ grupės beždžionių mirė dėl natūralių priežasčių, susijusių su amžiumi. Grupėje „kiek sulįs“ (ad libitum) dėl tų pačių priežasčių mirė 37 proc. – beveik triskart daugiau. Naujesniuose, 2014-ųjų, tyrimuose šis santykis nepasikeitė.
Tyrimo autoriai tikina, kad toks pavyzdys rodo, jog senėjimą galima įveikti, o įveikus senėjimą, galima paveikti ir su tuo susijusias ligas.
Stambumas – nebūtinai nuosprendis
Tačiau mokslininkai pripažįsta, kad su žmonėmis situacija yra daug sudėtingesnė. Ne tik dėl to, kad jam visur prieinamas itin kaloringas maistas. Kai kurie žmonės genetiškai yra taip sudėti, kad svorį numesti jiems yra labai sudėtinga. Juk visi žinome žmonių, kurie be kokių nors pasekmių savo kūnui gali suvalgyti nors ir tortą. O yra ir kiti, kuriems užtenka suvalgyti pyragaitį – ir jau reikia pirkti dydžiu platesnius drabužius.
Būtų idealu, jeigu maisto kiekis ir tipas būtų parenkamas pagal mūsų genetinius duomenis, metaboliškumą ir kitas fiziologines savybes, kuriomis pasižymime tik mes.
Beje, polinkis į pilnumą – tai nebūtinai nuosprendis, tai greičiau nurodymas į kokį pasirinkimą gyvenime reiktų orientuotis. Tokiems asmenims tikriausiai tektų taikyti „lanksčią kalorijų mažinimo dietą“.
„Aš stengiuosi išlaikyti savo KMI apie skaičių 22. Aš apskaičiavau, kad tam man reikia valgyti 80 proc. to maisto, kurį aš vartočiau, jeigu mano KMI būtų 30, kaip pas likusius mano šeimos narius“, – pasakojo leidiniui dietologė Susan Roberts iš Bostono universiteto.
Moters teigimu, prižiūrėti savo dietą jai padeda išmaniojo telefono programėlė. Taip pat dėl tokių apribojimų ji esą nejaučia jokio diskomforto.
Mitybos eksperimentas
Pati mokslininkė vadovauja tyrimui „Comprehensive Assessment of Long-Term Effects of Reducing Intake of Energy“ – universiteto komanda stengiasi išsiaiškinti, kokį poveikį žmonėms daro persivalgymas ar speciali dieta.
218 sveikų vyrų ir moterų, kurių amžius 21-50 metų buvo dviem metams išskaidyta į kelias grupes. Vienai jų leido valgyti ką nori ir kaip nori, taip kaip jie buvo įpratę iki šiol. Antrosios grypės dalyviai valgė 25 proc. mažiau, negu įprasta. Kas pusę metų tiriamosios grupės buvo nuodugniai ištiriamos.
2015-aisiais publikuoti rezultatai nuteikė optimistiškai. Grupės, kuri valgė mažiau, kraujyje aptikta teigiamų cholesterolio pokyčių, molekulių, perspėjančių apie galimą auglio formavimąsi lygis buvo mažesnis 25 proc., o diabeto požymiai – 40 proc. mažesni. Maža to, pas pirmąją grupę buvo mažesnis kraujo spaudimas.
Tiesa, mokslininkai mano, kad bent jau dalis šių pokyčių gali būti susiję su elementariu svorio sumažėjimu. „Tai yra visiškai akivaizdu: ilgalaikėje perspektyvoje turėti antsvorio – tai blogai jūsų sveikatai“, – įsitikinusi S. Roberts.
Susirgimus, kuriuos anksčiau siejo išskirtinai su senėjimu, dabar aptinka ir pas žmones, kenčiančius dėl nutukimo.
Tačiau yra ir tokių tyrimų, kurie rodo, jog žmonės net ir neturintys antsvorio (KMI nuo 18,5 iki 25), sulaukia teigiamo kontroliuojamos dietos poveikio.
Savaime suprantama, kad norinti teigti užtikrintai, reikia atlikti daugiau ir išsamesnių tyrimų. Ir jeigu žmogus užsimanytų pritaikyti dietas sau – visų pirma reikia būtinai pasitarti su savo gydytoju.
Skirtingai nuo medicininės intervencijos, šis metodas neturi ilgo sąrašo pašalinių poveikių.
„Mūsų dalyviai nesijautė alkani, nuotaika buvo normali, seksualinis gyvenimas nenukentėjo. Mes gana skrupulingai stengėmės surasti ką nors blogo, tačiau neradome“, – pasakoja S. Roberts. Jos teigimu, niekas jos atliekamuose tyrimuose nerodo, kad ši dieta negalėtų pozityviai paveikti ir žmonių.
