Karštis sukelia ledo paviršiaus tirpimą ir trūkinėjimą, kas lemia upių patvinimą ir kitus sutrikimus Antarktidoje, kaip rašoma independent.
Maždaug prieš 30 metų, Kolorade esančiame Denvero universitete, vienas mokslininkas ėmė teigti, kad šiame regione, žinomame kaip Marie Byrd žemė, gali būti tokios uolos. Ši hipotezė padėjo paaiškinti kai kurias neįprastas ledo savybes, tokias kaip vulkaninė veikla ir susidaręs kupolas.
Kodėl tai nutinka?
Antarktikoje įvyksta toks reiškinys, kuomet giliai po žeme susiformuoja siauros srovės, per kurias karštos uolos pakyla nuo Žemės plutos, o po to plinta aukštyn. Kadangi medžiaga yra karšta ir plūduriuojanti, ji yra plutos išstumiama aukštyn.
Tai paaiškina, kodėl kai kuriose vietose, pavyzdžiui, Havajuose ir Jeloustoune, fiksuojamas didelis geotermininis aktyvumas, nepaisant to, kad jos yra toli nuo tektoninės plokštės krašto.
Žinoma, tai taip pat buvo idėja, kuria sunku patikėti, nes ledas virš uolų dar nėra nutirpęs.
„Maniau, kad tai buvo beprotiška. Aš nesupratau, kaip mes galime turėti tokį šilumos kiekį ir vis dar turėti ledo“, – kalbėjo Helena Seroussi iš NASA Jet Propulsion Laboratorijos, kuri prisidėjo vykdant darbą.
Dabar mokslininkai naudoja naujausias technologijas idėjos patvirtinimui.
Stiprus ledynų tirpimas yra vienas labiausiai pastebimų klimato kaitos įrodymų
Šiaurės poliarinėje srityje ledo tirpimo tempai yra labai dideli. Arkties ledynų danga mažėja itin sparčiai. Lyginant ledo dangą, kuri vasaros pabaigoje būdavo prieš keturiasdešimt metų ir dabartinę, matyt, kad ji yra apie 40% mažesnė.
Taip pat yra nustatyta, kad daugiamečio ledo storis Arktyje taip pat mažėja. Jo storis siekdavo iki 2 - 3 metrų, o dabar jis yra sumažėjęs perpus.
