Martino Gilberto vadovaujama mokslininkų grupė iš Pietų Kalifornijos universiteto teigia, kad jai pavyko suskaičiuoti viso pasaulio skaitmeniniuose ir analoginiuose įrenginiuose saugomą informaciją.
Mokslininkai padarė išvadą, kad bendras žmonijos sukurtos informacijos kiekis yra 295 eksabaitai (295 milijardai gigabaitų). Jei šie duomenys būtų įrašyti į kompaktinius diskus, jų aukštis viršytų atstumą iki Mėnulio.
Beje, mokslininkai mano, kad šis kiekis lygus tik 1% informacijos, kuri saugoma visose vieno žmogaus DNR molekulėse.
Tyrimo metu nustatyta, kad daugiausia informacijos (94%) laikoma skaitmenine forma. Iki 2002 metų dominavo analoginis duomenų saugojimas ir apdorojimas.
2007 metais visame pasaulyje TV ir GPS signalų transliacijomis buvo perduota apie 1,9 zetabaito (1900 eksabaitų) informacijos. Žmonių bendravimo metu (pavyzdžiui, kalbant telefonu) buvo perduoti 65 eksabaitai duomenų.
2007 metais visi pasaulio asmeniniai kompiuteriai atliko 6,4 kvintilijono operacijų per sekundę. Maždaug tiek pat operacijų per sekundę atlieka vieno žmogaus smegenys.
Informacijos apdorojimo greitis auga 58% per metus, perduodamos informacijos kiekis – 28%, o bendra duomenų apimtis – 23% per metus. Neseniai vienos „Intel“ tyrimų laboratorijos direktorius profesorius Džimas Heldas spėjo, kad ateityje žmonija susidurs su duomenis saugančių įrenginių trūkumu. Greitą informacijos kiekio didėjimą jis sieja su interneto paslaugų gausėjimu. Kaip pavyzdį jis nurodė „YouTube“, kurios serveriuose saugoma daugiau informacijos, nei visi komerciniai televizijos kanalai perduoda per metus.
