Problemą dėl greičiau tirpstančio ledo sukelia tai, kad šiltesnis oras leidžia didesniam kiekiui tamsių dumblių augti ant ledo. O ledas, būdamas baltas, atspindi didžiąją dalį saulės šviesos jos nesugerdamas, bet tamsūs dumbliai sugeria karštį, o dėl to padidėja ledo tirpimo greitis.
Vienas milimetras kasmet
Grenlandiją dengiančio ledo sluoksnio storis siekia 3 km ir ištirpęs jis padidintų jūros lygį septyniais metrais. Dabartinis tirpimo greitis prie pasaulio jūros lygio kasmet prideda apie 1 mm, kaip rašoma independent.
Šiuo metu mokslininkų komanda pradėjo naują penkis metus truksiantį tyrimų projektą, vadinamą Black and Bloom. Juo siekiama sužinoti, kaip dumblių augimas gali paveikti ledo tirpimą šiame regione.
Martyn Tranteras iš Bristolio universiteto, profesorius atsakingas už šį projektą, kalbėjo, kad: „žmonės yra labai susirūpinę dėl to, jog ateityje ledo sluoksnis gali tirpti vis greičiau ir greičiau. Mūsų projektas padės suprasti, koks tirpimo pagreitis gali susidaryti”.
Grėsmė daugybei žmonių
Dumbliai būna įvairių spalvų: juodi, rudi, žali ir violetiniai.
Ledynų mikrobiologas dr. Joe Cookas iš Šefildo universiteto sakė, kad didžiulis ledo sluoksnis yra ne paprastas kraštovaizdis, o gyvas kraštovaizdis.
„Tai yra labai atšiauri vieta, kurioje sunku gyventi, bet visi tamsūs paviršiai, kuriuos mes galime matyti ant ledo, yra gyvi dumbliai, mikrobai, kurie gyvuoja ir dauginasi ledo sluoksnyje taip keisdami jo spalvą”, –sakė jis.
Pasak Dr. J. Cooko, tikriausiai praeis daug laiko, kol visas ledo sluoksnis ištirps.
„Kai mes sakome, kad ledo sluoksnis tirpsta greičiau tai nereiškia, kad turime omenyje, jog viskas ištirps per artimiausią dešimtmetį, artimiausius 100 metų ar netgi kitą 1000 metų.
Tačiau ne visas ledas turi ištirpti, kad daugybei žmonių imtų grėsti pavojus – tik nedidelė dalis ledo turi patekti į jūras, ir jau kils grėsmė milijonams pakrančių bendruomenių visame pasaulyje”, – sakė jis.
