Tyrėjai, paskelbę šį straipsnį JAV mokslo žurnale „Science“, nurodo, kad vos 50 mikronų storio hibridinės stiklo polimerų medžiagos, kiek storesnės negu įprasta aliuminio folija, savikaina būtų nedidelė.
„Mums atrodo, kad šis pigus gamybos procesas sukels perversmą išspinduliuojamojo vėsinimo technologijos pritaikymui realiame pasaulyje“, – rašo Boulderyje įsikūrusio Kolorado universiteto profesorius adjunktas Xiaobo Yinas (Siaobo Jinas).
Tyrėjai sukūrė medžiagą, galinčią išsklaidyti saulės spindulių šiluminę energiją infraraudonosios spinduliuotės pavidalu ir tokiu būdu vėsinti objektus.
Šią plėvelę galima panaudoti apsaugoti nuo kaitros pastatams ir kitiems objektams, taip pat pailginti fotovoltinių elementų tarnavimo laiką.
Šiluminėse elektrinėse, kurių įrangai aušinti eikvojami didžiuliai kiekiai vandens ir elektros, naujoji plėvelė gali padėti sutaupyti išteklių ir lėšų.
Atliekant lauko bandymus paaiškėjo, kad naujosios medžiagos vėsinimo pajėgumai prilygsta panašaus ploto fotovoltinių elementų pagaminam energijos kiekiui. Be to, ji gali vėsinti tiek dieną, tiek naktį.
„Vos 10–20 kvadratinių metrų šios medžiagos, užklotos ant stogo, vasarą gali puikiai vėsinti vienbutį namą“, – sakė studijos bendraautorius Gang Tanas, Vajomingo universiteto civilinės ir architektūros inžinerijos katedros profesorius adjunktas.
Šia medžiaga rinkoje dar neprekiaujama, bet tyrėjai sakė, kad ji yra lengva, lengvai priderinama prie lenktų paviršių, o jos masinė gamyba būtų gana paprasta.
