Grupės švedų mokslininkų teigimu, šiuo metu Žemėje prasideda naujas ledynmetis, o mes to nepastebime tik dėl „šiltnamio dujų“ sukeltų klimato permainų.
Geteborgo universiteto (Švedija) Gamtos mokslų fakulteto mokslininkai paskelbė savo tyrimo, kuriame buvo nagrinėjami durpynų plitimo Švedijoje pokyčiai, rezultatus. Autorių teigimu, tyrimas liudija, kad jau šiuo metu mūsų planetoje galbūt prasideda eilinis ledynmetis, tačiau dėl žmonių veiklos vykstančios anglies dvideginio ir kitų šiltnamio dujų emisijos gali išgelbėti žmoniją nuo sunkiausių ledynmečio pasekmių.
„Gali būti, kad kaip tik šiuo metu prasideda naujas ledynmetis, tačiau mes to nepastebime dėl anglies dvideginio sukeltų efektų“, – pareiškė vienas tyrimo autorių Geteborgo universiteto profesorius Larsas Franzenas. Jis su kolegomis nagrinėjo durpynų, kurie efektyviai sugeria anglies dvideginį iš atmosferos, plitimą Švedijos teritorijoje.
Per paskutiniuosius 3 milijonus metų Žemėje buvo mažiausiai 30 ledynmečių. Mokslininkai mano, kad vadinamasis mažasis ledynmetis XVI-XVII amžių sandūroje galėjo būti sustabdytas dėl žmonių veiklos. Didėjantys kertamų miškų plotai, besiplečiantys dirbamos žemės laukai ir spartaus pramonės vystymosi pradžia, tyrėjų manymu, padidino CO2 emisijas, o tuo pačiu sulėtino arba visiškai sustabdė naują planetos atšalimo ciklą.
Pasak Geteborgo universiteto mokslininkų, ypač svarbus vaidmuo šiame procese teko durpynams, nes jie aktyviai sugeria anglies dvideginį iš atmosferos. Apskaičiuota, kad kasmet vienas kvadratinis durpyno metras sugeria apie 20 gramų CO2. Pasak mokslininkų, tai atitinka atvėsimą, susidarantį netekus 5 W/m2 šiluminės galios priedo. Šiuo metu durpynai užima apie 4 proc. visos Žemės sausumos dalį. Dauguma jų yra nuosaikaus klimato regionuose, esančiuose šiauriai ir piečiau 45 lygiagretės.
Tyrimo autoriai išsiaiškino, kad laikotarpiais tarp ledynmečių durpynais buvo padengta pusė Švedijos teritorijos. Tai esą leidžia manyti, kad iš atmosferos sugeriamo anglies dvideginio kiekis tais laikais buvo kur kas didesnis, nei dabar. Mokslininkai mano esant nemažai požymių, kad gyvename eilinio tarpledynmečio pabaigoje, tačiau dėl žmogaus veiklos vykstantys klimato pokyčiai niveliuoja natūralų atšalimo procesą ir netgi šildo planetą.
