Po 25 tyrimų metų ir jiems išleistų milijardų žymiausi vakciną nuo AIDS kuriantys mokslininkai rimtai abejoja savo pastangų prasmingumu.
Britų dienraščio „The Independent“ atlikta precedento neturinti apklausa atskleidė, kad dauguma žymiausių AIDS tiriančių mokslininkų mano, jog vakcinos nuo šios ligos sukūrimo perspektyva vis labiau tolsta į neapibrėžtą ateitį. Kai kurie iš jų mano, kad efektyvi ŽIV (žmogaus imunodeficito viruso) imunizacijos sistema niekuomet nebus sukurta.
Itin pesimistiškos nuotaikos tarptautinėje AIDS tyrimus vykdančioje mokslo bendruomenėje įsivyravo po praėjusių metų pabaigoje nesėkmingai pasibaigusių daug žadančios vakcinos bandymų, rašo „The Independent“. Ši nesėkmė buvo dar vienas 25 metus trunkančioje kovoje su ŽIV virusu patirtas pralaimėjimas.
Dienraščio surengta apklausa atskleidė, kad iš daugiau nei 35 AIDS tiriančių žymiausių JAV ir D. Britanijos mokslininkų tik 2 optimistiškiau, nei prieš metus, įvertino vakcinos nuo ŽIV sukūrimo perspektyvas, ir tik 4 buvo nusiteikę optimistiškiau, nei prieš 5 metus.
Beveik du trečdaliai apklaustų mokslininkų mano, kad vakcina nuo AIDS nebus sukurta per artimiausius 10 metų. Kai kurie pareiškė, kad, jų manymu, praeis ne mažiau nei 20 metų, kol tokią vakciną bus galima naudoti bandant apsaugoti žmones nuo užsikrėtimo ŽIV ar AIDS raidos.
Pasak dienraščio, dalis mokslininkų sutinka su prielaida, kad vakcina nuo ŽIV niekuomet nebus sukurta, ir netgi tie, kurie mano, jog ji gali būti pagaminta per artimiausius 10 metų, daro išlygą, kad vargu ar ji iš tikrųjų taps efektyvia apsaugos nuo viruso priemone.
Viena svarbiausių išvadų, padarytų po perspektyviausia laikytos farmacijos bendrovės „Merck“ pagamintos eksperimentinės vakcinos bandymų – konstatavimas, kad žmonių atveju ji faktiškai neveikia, rašo „The Independent“. Prieš pradedant bandymus su žmonėmis eksperimentinė vakcina daugiau nei 10 metų buvo bandoma su beždžionėmis.
Tai reiškia, kad eksperimentinis vakcinos modelis, kuris neva buvo efektyvus vykdant bandymus su dirbtiniu virusu užkrėstomis beždžionėmis, nepasiteisino pradėjus bandymus su žmonėmis – savanoriais, susiduriančiais su užsikrėtimo ŽIV pavojumi. Šiomis išvadomis dabar pasinaudos vivisekcijos priešininkai, protestuojantys prieš bandymus su primatais, pastebi dienraštis.
JAV Nacionalinio Alergijų ir infekcinių ligų instituto (NIAID) direktorius Anthony Fauci „The Independent“ sakė, kad gyvūnų modelis, kuriame buvo naudojamos genų inžinerijos būdu sukurtas žmogaus ir beždžionės imunodeficito virusų junginys, žinomas kaip SHIV, neatskleidė, kas gali nutikti, kai eksperimentinė vakcina bus pradėta leisti ne laboratorinėms beždžionėms, o žmonėms. „Iš klinikinių bandymų mes daug ką sužinojome. Dabar mes žinome, kad vienas iš gyvūnų modelių – SHIV – nepateikia patikimų prognozių“, - sakė jis.
Pasak A. Fauci, mokslininkai pagaliau sužinojo, kad net ir pavykus rasti būdą, kaip apsisaugoti nuo SHIV, tai anaiptol nereiškia, kad bus galima apsisaugoti nuo žmones užkrečiančio virusio atmainos. Jo teigimu, tai labai svarbi žinia.
JAV Nacionalinio Alergijų ir infekcinių ligų institutas vakcinos nuo ŽIV kūrimui kasmet išleidžia apie 500 mln. dolerių, teigia dienraštis. Nepaisant kai kurių iniciatyvinių grupių raginimų naudoti šiuos pinigus kitiems kovos su AIDS būdams, daktaras A. Fauci tvirtina, kad dar ne laikas nutraukti vakcinos paieškas. „Aš nemanau, kad šiame etape mes turėtume nutraukti vakcinos kūrimo darbus. Mano supratimu, juos reikėtų tęsti atsižvelgiant į tai, kad liko daugybė neatsakytų klausimų, – pažymėjo jis. – Kai kuriems susidarė įspūdis, neva kurdami vakciną ignoruojame kitus apsaugos būdus. Tai netiesa. Mes ir viena, ir kita privalome daryti – ir darome – tuo pačiu metu.“
Daugiau nei 80 proc. „The Independent“ apklausoje dalyvavusių mokslininkų sutiko, kad dabar, atsižvelgus į nesėkmingus „Merck“ klinikinius bandymus, reikia keisti vakcinos paieškų kryptį. Tolimesni eksperimentinės vakcinos bandymai buvo nutraukti paaiškėjus, kad vakcina gali padidinti susirgimo AIDS tikimybę.
Žymus AIDS tyrėjas amerikietis Robertas Gallo, dalyvavęs praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio pradžioje vykdytuose tyrimuose, kurių metu buvo atrastas ŽIV, eksperimentinės vakcinos nesėkmę palygino su JAV erdvėlaivio „Challenger“ katastrofa, privertusia NASA kuriam laikui atsisakyti pilotuojamų skrydžių į kosmosą.
Kovo pabaigoje daktaras Anthony Fauci svarbiausius ŽIV tyrimų specialistus sukvietė į Betesdos miestą Merilendo valstijoje aptarti tolimesnių tyrimų krypčių ir perspektyvų. Prieš tai 14 žymių AIDS specialistų laišku kreipėsi į jį, tvirtindami, kad A. Fauci vadovaujamas institutas „pasiklydo“ vakcinos nuo ŽIV paieškose.
Pasak dienraščio, susitikimo metu buvo nutarta nukreipti pastangas kita linkme – sutelkti dėmesį ne į brangiai kainuojančius klinikinius bandymus, o į fundamentalesnius tyrimus, kurie padėtų perprasti viruso prigimtį ir jo poveikį žmogaus imuninei sistemai.
„Mes keičiame savo kursą ieškodami atsakymų į kai kuriuos fundamentalius klausimus, atsisakę didelių klinikinių bandymų, - aiškino A. Fauci. – Žinoma, esu nusivylęs, kad nebekuriame vakcinos, tačiau nepasakyčiau, kad šiemet esu labiau nusivylęs, nei ankstesniais metais. Aš nuo pat pradžių žinojau, kad tai bus labai sunki užduotis, atsižvelgiant į visa tai, ką mes žinome apie šį nenugalimą virusą.“
Maždaug 33 milijonai žmonių visame pasaulyje yra užsikrėtę ŽIV, kilus pandemijai nuo AIDS iki šio laiko mirė beveik 26 milijonai, pažymi dienraštis.
Dauguma mokslininkų, dalyvavusių „The Independent“ apklausoje, pareiškė, kad vakcina būtų pats efektyviausias viruso plitimo sustabdymo būdas, nes daugelis šviečiamojo pobūdžio programų paprasčiausiai žlugo.
