Mokslininkai pirmą kartą surinko laukinėje gamtoje rastus ungurių kiaušinėlius. Tikimasi, kad padės atskleisti šių žuvų neršimo įpročius gaubiančią paslaptį.
Japonijos ekspertų teigimu, atradus, kaip ir kur unguriai deda kiaušinėlius, bus galima sukurti naujas technologijas, padėsiančias šias žuvis, kurios, graikų filosofo Aristotelio įsitikinimu, spontaniškai atsirado iš purvo, veisti fermose.
Tyrėjai britų mokslo žurnalui „Nature Communications“ teigė 31 ungurių kiaušinėlį 2009 metų gegužę aptikę prie Vakarų Marianų keteros, esančios Ramiajame vandenyne, netoli Guamo.
Mokslininkų komandoje dirba tyrėjai iš Tokijo Atmosferos ir vandenynų tyrimų instituto ir Žuvininkystės tyrimų agentūros.
„Tolesni fizinės ir biologinės vietovės, kurioje rasti kiaušinėliai, tyrimai padės daugiau sužinoti apie aplinką ir maistą, kurio reikia ūkiuose veisiant ungurius“, – teigė tyrime dalyvavęs Hideki Tanaka.
Dauguma maistui naudojamų ungurių užauginami ūkiuose, naudojant mailių, sugautą jūroje. Tačiau nuo praėjusio amžiaus 8 dešimtmečio ungurių mailiaus labai smarkiai sumažėjo dėl intensyvios žvejybos ir klimato pokyčių.
Žuvininkystės tyrimų agentūrai pernai pavyko užauginti ungurius iš kiaušinėlių, tačiau ši technologija dar netinkama komerciniam naudojimui, mat išsirita tik labai nedidelis skaičius ungurių.
Mokslininkai įsitikinę, kad surinkti ungurių kiaušinėliai leis pasiekti persilaužimą vystant šių žuvų pramoninio auginimo technologijas ir bandant apsaugoti ungurius nuo išnykimo.
