Grupė tyrėjų iš Suomijos ir Švedijos gavo pirmąjį fiziologinį įrodymą, kad hipnozinio transo būsena iš tiesų egzistuoja. Iki šiol, nepaisant ilgos hipnozės tyrinėjimo istorijos, mokslininkai neturėjo vieningos nuomonės apie jos esmę. Vieni hipnozinę būseną laiko ypatinga pakitusia sąmonės būsena. Kiti tvirtina, kad hipnozės paslaptis yra įtaigoje ir jos sukeliamose pasekmėse. Dar kitų teigimu, hipnozinis efektas neva išgaunamas žmogui esant įprastinio budrumo sąlygose.
Kitaip tariant, niekas nesiginčija, kad žmonės vienaip ar kitaip pasiduoda įtaigai, tačiau tyrėjų nuomonės nesutampa, kas yra hipnozė, žvelgiant iš fiziologijos pusės. Ar tai mišri būsena tarp būdravimo ir miego, ar paprasčiausias budrumas, kai tiriamasis demonstruoja elgesį, lemtą padidintos motyvacijos. Tiksliau, apgaudinėja ir save, ir aplinkinius.
Po švedų ir suomių tyrimo, atrodo, teks pritarti pirmajai nuomonei, nes šie mokslininkai pirmieji įrodė ypatingos fiziologinės organizmo būsenos egzistavimą hipnozės seanso metu.
Mokslininkai tyrinėjo vadinamąjį stiklinį žvilgsnį – plačiai atmerktos akys, sustingęs žvilgsnis. Anksčiau fiziologai ir psichologai šio požymio kaip patikimo nevertino, nes šis fenomenas toli gražu nėra būdingas visiems hipnozinėje būsenoje esantiems žmonėms.
Tyrėjai labai tiksliai kamera fiksavo užhipnotizuoto žmogaus akių judesius, kurie buvo kitokie, nei neužhipnotizuotų žmonių, be to, sąmoningai jie tokio žvilgsnio imituoti nesugebėjo.
