Vyriškis vos nežuvo, kai paslydo ir nukrito nuo krioklio. Ir jo teigimu, kritimo momentu jis „matė“ įvairius savo gyvenimo vaizdinius. Vyras išgyveno, nes jo broliui pavyko ji pagauti. Dabar vyriškis dalinasi šia savo siurrealistine patirtimi.
„Atrodė, kad laikas sulėtėjo ir įvairios mintys ir prisiminimai keitėsi mano galvoje. Niekada anksčiau man taip nebuvo nutikę. Vien pagalvojęs apie tai aš vis dar pašiurpstu kiekvieną kartą“, - savo istorija anonimiškai dalijasi vyras.
Ir tai, pasak naujų tyrimų, nutinka ne vienu ar kitu atveju, bet visiems be išimties.
Jeruzalėje esančio „Hadassah University“ mokslininkai tyrė septynis asmenis, kurie yra „žvelgę mirčiai į akis“ ir nustatė, kad atsiminimai, kuriuos jie matė prieš mirtį, buvo susieti su vienais svarbiausių jų gyvenimo įvykių.
Žinoma, viskas yra šiek tiek kitaip, nei rodoma Holivudo filmuose, kuomet asmens prisiminimai prasideda nuo gimimo , tuomet vaikystė, tuomet vestuvės... Prisiminimai nėra sudėlioti chronologine tvarka, bet žmonės pasijunta tarsi patekę į kitą visatą.
„Čia nėra jokio linijinio laiko. Momentas ir tūkstantis metų... Abu ir nei vienas iš šių variantų. Viskas vyko tuo pačiu metu, o galbūt kai kurie dalykai atrodė vykstantys tuo pačiu metu ir mano smegenys juos skirstė į skirtingus įvykius“, - sako vienas iš apklaustųjų.
Kitas asmuo dalinosi kitokia patirtimi, tačiau irgi pabrėžė su šeima ir draugais susijusius prisiminimus. Jis netgi tvirtino, jog galėjo tarsi persikūnyti į kiekvieną asmenį ir pamatyti bei pajusti skausmą, kurį jie patyrė gyvenime.
Tyrėjai šiuo aprašytus patyrimus vadina „gyvenimo peržiūros patirtimi“.
Mokslininkų pranešimas apie šiuos tyrimus buvo išspausdintas „Consciousness and Cognition“ žurnale. Tyrimo išvada yra, kad prisiminimai būna tose smegenų dalyse, kurios veikia ilgiausiai žmogui artėjant prie mirties.