Tai reiškia, kad yra daug nežinomųjų apie patį virusą, jo stiprumą ir plitimo būdus, o tai apsunkina atsaką, „Reuters“ sakė mokslininkai iš Afrikos, Europos ir Jungtinių Valstijų.
„B raupai“, anksčiau vadinti beždžionių raupais, nuo 1970 m. buvo visuomenės sveikatos problema tam tikrose Afrikos dalyse, tačiau nesulaukė didelio pasaulinio dėmesio, kol 2022 m. smarkiai išplito tarptautiniu mastu ir paskatino Pasaulio sveikatos organizaciją paskelbti pasaulinę ekstremaliąją situaciją sveikatos srityje. Tuomet protrūkis baigėsi po 10 mėnesių.
Nauja viruso atmaina
Nauja viruso atmaina, žinoma kaip I „b raupų“ tipas, vėl sulaukė pasaulio dėmesio po to, kai PSO paskelbė naują ekstremaliąją situaciją sveikatai.
Ši atmaina yra mutavusi pirmojo tipo, t. y. „b raupų“ versija. „B raupai“ paprastai sukelia į gripą panašius simptomus ir pūlingus pažeidimus, nuo jų gali mirti žmonės.
PSO duomenimis, šiais metais Konge buvo įtarta daugiau kaip 18 000 I „b raupų“ ir „b raupų“ atvejų ir 615 mirčių. Be to, per pastarąjį mėnesį keturiose Afrikos šalyse buvo patvirtinti 222 I „b raupų“ atvejai, taip pat po vieną atvejį Švedijoje ir Tailande tarp žmonių, kurie keliavo po Afriką.
„Nerimauju, kad Afrikoje dirbame aklai“, – sakė Nigerio deltos universitetinės ligoninės Nigerijoje infekcinių ligų ekspertas daktaras Dimie Ogoina, pirmininkaujantis PSO „b raupų“ skubios pagalbos komitetui. Jis 2017 m. pirmą kartą išreiškė nerimą dėl galimo „b raupų“ perdavimo lytiniu keliu, kuris dabar yra pripažintas viruso plitimo būdas.
„Mes nelabai gerai suprantame savo protrūkį, o jei gerai nesuprasime savo protrūkio, mums bus sunku spręsti problemą, susijusią su perdavimo dinamika, ligos sunkumu, ligos rizikos veiksniais, – sakė Ogoina. – Be to, man nerimą kelia tai, kad virusas, atrodo, mutuoja ir gamina naujas atmainas.“
„B raupai“ mutuoja greičiau
„B raupai“ yra virusas, priklausantis tai pačiai šeimai virusų, kurie sukelia raupus. Prieš 50 metų vykdytos pasaulinės skiepijimo kampanijos metu gyventojų apsauga nuo jų susilpnėjo, nes skiepijimas buvo nutrauktas, kai liga buvo išnaikinta.
Genetinių I „b raupų“ infekcijų, kurios, PSO vertinimu, atsirado 2023 m. rugsėjo viduryje, seka rodo, kad jos turi mutaciją, žinomą kaip APOBEC3, kuri yra žmonių prisitaikymo požymis.
Paprastai „b raupus“ sukeliantis virusas buvo gana stabilus ir lėtai mutavo, tačiau APOBEC sukeltos mutacijos gali pagreitinti viruso evoliuciją, sakė daktaras Miguelis Paredesas, Fredo Hutchisono vėžio centre Sietle tiriantis „b raupų“ ir kitų virusų evoliuciją.
„Visi „b raupų“ viruso atvejai, kuriais užsikrėtė žmogus nuo žmogaus, turi APOBEC mutacijų požymių, o tai reiškia, kad virusas mutuoja šiek tiek greičiau, nei mes tikėjomės“, – sakė jis.
M. Paredesas ir kiti mokslininkai teigė, kad reagavimą apsunkino tai, kad vienu metu kilo keli „b raupų“ protrūkiai.
Laiko lytiškai plintančia liga
Anksčiau „b raupais“ daugiausia buvo užsikrečiama per žmonių kontaktą su užsikrėtusiais gyvūnais. Tai vis dar lemia pirmojo tipo susirgimų skaičiaus augimą Konge, kurį iš dalies greičiausiai lėmė miškų kirtimas ir padidėjęs egzotiškų gyvūnų mėsos vartojimas, sakė mokslininkai.
Pasak Pietų Afrikos Respublikos epidemiologo ir Afrikos CDC „b raupų“ patariamojo komiteto pirmininko, daktaro Salimo Abdoolo Karimo, mutavusios viruso versijos dabar iš esmės gali būti laikomos lytiškai plintančia liga.
Virusas taip pat gali plisti per artimą kontaktą su užsikrėtusiu asmeniu, todėl tikėtina, kad tokiu būdu būriai vaikų užsikrėtė mutavusiu virusu, ypač perpildytose pabegėlių stovyklose Burundyje ir Rytų Konge.
PSO teigimu, vaikams, nėščiosioms ir žmonėms, kurių imuninė sistema nusilpusi, gali kilti didesnė rizika susirgti sunkiomis „b raupų“ ligomis ir mirti.
Pirmasis tipas paprastai sukelia sunkesnes ligas, nuo kurių miršta 4–11 proc. žmonių, o nuo antrojo tipo – apie 1 proc.
