Didžiosios Britanijos Birmingemo universiteto mokslininkai vos už kelių metrų nuo Stounhendžo grunte aptiko medinių statinių. Manoma, kad jie buvo pastatyti prieš 4500 metų. Mokslininkai spėja, kad metinis Stounhendžas buvo pastatytas kartu su akmeniniu, skelbia britų dienraštis „The Daily Telegraph“.
Savo struktūra medinis Stounhendžas identiškas akmeniniam. Jame buvo du įėjimai, jis buvo pastatytas ant kalvos, o jo viduje – žmonių supiltas piliakalnis. Manoma, kad ši struktūra buvo naudojama kaip laidojimo vieta ar vieta sakralinei muzikai klausyti.
Birmingemo universiteto archeologijos profesorius Vincas Gefnis (Vince Gaffney) mano, jog tai vienas iš įdomiausių radinių Anglijoje per praėjusius 50 metų.
„90 proc. Stounhendžo apylinkių vis dar neištirta, bet niekas nesitikėjo, kad po žeme čia gali slypėti tokie radiniai“, – sakė mokslininkas.
Akmeninis Stounhendžas yra vienas pačių svarbiausių priešistorinių statinių Europoje. Susidomėjimą Stounhendžu skatina nežinomas jo statybos būdas. Neaišku, kaip čia buvo atgabenti ir į tokį aukštį pakelti daugiau nei 50 tonų sveriantys luitai. Specialistai iki šiol nesutaria dėl Stounhendžo paskirties, tačiau dauguma ekspertų mano, kad tai buvo sakralinė vieta, susijusi su vandens ir, tikėtina, mirusiųjų kultu.
