Jei Lietuvos gyventojai bus ir toliau tokie pat drausmingi, laikysis nustatytų karantino sąlygų, naujai užsikrėtusiųjų COVID-19 infekcija skaičiai šalyje turėtų stabiliai mažėti, prognozuoja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ir Lietuvos energetikos instituto (LEI) mokslininkai. Pasak jų, net ir palengvinus karantino sąlygas situacija neturėtų pablogėti, o ilgainiui naujų susirgimų tikėtina beveik tiek, kiek jų būtų toliau tęsiant griežtą karantiną. Tyrėjai pastebi, kad vis dar išlieka naujų užkrato židinių susidarymo tikimybė tarp tarpusavyje pažįstamų asmenų. Situaciją tai pat labiau apsunkintų dabartinio karantino sąlygomis atsiradę keli nedideli užkrato židiniai, kilę dėl didesnių masinių susibūrimų įmonėse, parduotuvėse, ligoninės ir kitose vietose, net jei ir juos pavyktų greitai suvaldyti, kaip tai buvo daroma Nemenčinės atveju. LSMU ir LEI mokslininkai pastebi, kad kaimyninei Baltarusijai kol kas sunkiai sekasi suvaldyti infekcijos protrūkį. Lietuvai toks scenarijus grėstų, jei užkratas nuo vieno ar kelių užsikrėtusių kurį laiką plistų nepastebimai ir nevaldomai, be simptomų. Taip atsitiktų, jei vienas pavojingas sergantysis apsilankytų masiniame renginyje. Jauni žmonės yra atsparūs SARS-CoV-2 viruso sukeltoms komplikacijoms, net ir užsikrėtę dažnai nejaučia ligos simptomų, todėl gali nepastebimai platinti užkratą. Tokį ligos protrūkį būtų galima suvaldyti ir vėl įvedus griežtą karantiną bei išnaudojus jau sukauptą patirtį bei gyventojų išsiugdytą drausmę. LSMU ir LEI mokslininkai bei visuomeninės grupės www.united4health.lt nariai atlieka COVID-19 infekcijos plitimo Lietuvoje epidemiologinę stebėseną ir naujausius modeliavimo bei prognozavimo rezultatus skelbia interneto tinklalapyje: https://lsmuni.lt. Sudarydami prognozes, siekdami didesnio duomenų patikimumo mokslininkai remiasi Lietuvos ir kitų šalių jau sukaupta patirtimi. Daugiau naujausios prognozės duomenų galite rasti paveikslėlyje esančioje diagramoje. Tyrėjai pastebi, kad, ženkliai mažėjant naujų užfiksuotų užsikrėtusiųjų skaičiui, gana sudėtinga prognozuoti tolesnę pandemijos eigą Lietuvoje, nes naujų užsikrėtimų skaičiai artėja prie statistiškai nereikšmingų dydžių. Balandžio 27 dienos duomenimis, užregistruoti tik 5 nauji susirgimai (tik 0,6 proc. iš 808 šiuo metu užregistruotų sergančiųjų. Toks mažas procentinis skaičius yra statistinės paklaidos ribose. Naujausioje prognozėje pateikiama kiek didesnė naujai užsikrėtusiųjų analizė. Diagramoje matoma raudonai geltona zona žymi nuo 19 iki 38 naujai užsikrėtusių gyventojų per dieną. Įvertinama ir tai, kad ne visada užsikrėtusieji yra nustatomi (besimptomiai sergantieji). Mokslininkų teigimu, susidarius keliems naujiems lokaliems židiniai, galimas trumpalaikis naujų ligos atvejų šuolis iki 50 atvejų per dieną. Vis dėlto, kol kas nėra tikslinga prognozuoti, kad ši lokali užsikrėtimų banga būtų didesnė už pirmąją. Jei užsikrėtimų mažės ir toliau, tikėtina tolesnė vystymosi eiga pagal apatinį gelsvos zonos kraštą (žr. paveikslėlyje).
Jei Lietuvos gyventojai bus ir toliau tokie pat drausmingi, laikysis nustatytų karantino sąlygų, naujai užsikrėtusiųjų COVID-19 infekcija skaičiai šalyje turėtų stabiliai mažėti, prognozuoja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ir Lietuvos energetikos instituto (LEI) mokslininkai. Pasak jų, net ir palengvinus karantino sąlygas situacija neturėtų pablogėti, o ilgainiui naujų susirgimų tikėtina beveik tiek, kiek jų būtų toliau tęsiant griežtą karantiną. Tyrėjai pastebi, kad vis dar išlieka naujų užkrato židinių susidarymo tikimybė tarp tarpusavyje pažįstamų asmenų. Situaciją tai pat labiau apsunkintų dabartinio karantino sąlygomis atsiradę keli nedideli užkrato židiniai, kilę dėl didesnių masinių susibūrimų įmonėse, parduotuvėse, ligoninės ir kitose vietose, net jei ir juos pavyktų greitai suvaldyti, kaip tai buvo daroma Nemenčinės atveju. LSMU ir LEI mokslininkai pastebi, kad kaimyninei Baltarusijai kol kas sunkiai sekasi suvaldyti infekcijos protrūkį. Lietuvai toks scenarijus grėstų, jei užkratas nuo vieno ar kelių užsikrėtusių kurį laiką plistų nepastebimai ir nevaldomai, be simptomų. Taip atsitiktų, jei vienas pavojingas sergantysis apsilankytų masiniame renginyje. Jauni žmonės yra atsparūs SARS-CoV-2 viruso sukeltoms komplikacijoms, net ir užsikrėtę dažnai nejaučia ligos simptomų, todėl gali nepastebimai platinti užkratą. Tokį ligos protrūkį būtų galima suvaldyti ir vėl įvedus griežtą karantiną bei išnaudojus jau sukauptą patirtį bei gyventojų išsiugdytą drausmę. LSMU ir LEI mokslininkai bei visuomeninės grupės www.united4health.lt nariai atlieka COVID-19 infekcijos plitimo Lietuvoje epidemiologinę stebėseną ir naujausius modeliavimo bei prognozavimo rezultatus skelbia interneto tinklalapyje: https://lsmuni.lt. Sudarydami prognozes, siekdami didesnio duomenų patikimumo mokslininkai remiasi Lietuvos ir kitų šalių jau sukaupta patirtimi. Daugiau naujausios prognozės duomenų galite rasti paveikslėlyje esančioje diagramoje. Tyrėjai pastebi, kad, ženkliai mažėjant naujų užfiksuotų užsikrėtusiųjų skaičiui, gana sudėtinga prognozuoti tolesnę pandemijos eigą Lietuvoje, nes naujų užsikrėtimų skaičiai artėja prie statistiškai nereikšmingų dydžių. Balandžio 27 dienos duomenimis, užregistruoti tik 5 nauji susirgimai (tik 0,6 proc. iš 808 šiuo metu užregistruotų sergančiųjų. Toks mažas procentinis skaičius yra statistinės paklaidos ribose. Naujausioje prognozėje pateikiama kiek didesnė naujai užsikrėtusiųjų analizė. Diagramoje matoma raudonai geltona zona žymi nuo 19 iki 38 naujai užsikrėtusių gyventojų per dieną. Įvertinama ir tai, kad ne visada užsikrėtusieji yra nustatomi (besimptomiai sergantieji). Mokslininkų teigimu, susidarius keliems naujiems lokaliems židiniai, galimas trumpalaikis naujų ligos atvejų šuolis iki 50 atvejų per dieną. Vis dėlto, kol kas nėra tikslinga prognozuoti, kad ši lokali užsikrėtimų banga būtų didesnė už pirmąją. Jei užsikrėtimų mažės ir toliau, tikėtina tolesnė vystymosi eiga pagal apatinį gelsvos zonos kraštą (žr. paveikslėlyje).