Siūlome susipažinti su trumpa moksleivio kuprinės istorija:
XIV a.
Europos pirkliai pinigus ir įvairius dokumentus nešiojo odiniuose maišeliuose. Juos vadindavo biudžetais (senovinis normandų terminas „bougette“ – krepšelis, rankinė, odinis maišelis). Šis žodis vėliau puikiai pritapo finansinėje sferoje.
1826 m.
Metai, kai atsirado portfelis („porte“ – nešu, „feuilles“ – popierius, - pranc. k.). Tuo metu tai buvo labai brangus daiktas, primenantis sakvojažą su tvirtu metaliniu rėmu, kurį tuometiniai dizaineriai aptraukė oda. Ilgą laiką portfelis buvo rimto vyro simbolis. Juos nešiojo teisininkai, verslininkai, valdininkai. Iš pradžių portfelis nebuvo pritaikytas neštis rankoje. Jį tekdavo neštis po pažastimi.
1960-ieji
Laikotarpis, kai moksleiviai atrado puikią pramogą – žiemą leisti nuo kalno atsisėdus ant savo dermantininio portfelio. Tuo metu portfelio svarbiausia kokybė – universalumas ir ilgaamžiškumas. Dažniausiai jie turėjo viena arba dvi kišenėles priekinėje dalyje ir kelis užsegimus. Tuo metu mokyklinukai nešiojo portfelius be ilgų petnešų, nes tikrąsias kuprines nešiojo tik turistai, alpinistai. Juos jie dažniausiai siūdavosi patys.
1980-ieji
Atsirada pirmosios vertikalios tašės su diržu per petį.
1990-ieji
Vyresniųjų klasių moksleiviai į pamokas keliauja su diplomatais ir sportiniais krepšiais. Tie, kurie nepraleisdavo Darbų pamokų, kuprines siūdavosi patys.
2000-ieji
Kuprinių gamintojai visą savo dėmesį skiria moksleivio kuprinės ergonomikai: patogūs linkiai, kvėpuojanti medžiaga, tvirtas rėmas. O patys moksleiviai renkasi spalvingas ir ryškias kuprines, neretai kuprines puošia animacinių filmų herojų atvaizdai.
2014 m.
Kuprines nešioja ne tik moksleiviai ir studentai. Tai tapo mada. Daugelis dizainerių kuria savo vardines kuprines. Šiais laikais galima įsigyti netgi kuprinę iš krokodilo odos.