Moksleivių gyvensena yra svarbus rodiklis, lemiantis jų sveikatą. Alytaus rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras nuolat ieško būdų ir priemonių, kurios padėtų pagerinti moksleivių sveikatą, motyvuotų ja rūpintis ir ją tausoti, atsisakant žalingų įpročių, sportuojant ar užsiimant kita sveikatinančia veikla. Kad biuro veikla būtų tikslingesnė, šiais metais Alytaus rajono mokyklose buvo atliktas moksleivių gyvensenos tyrimas, kuris padėjo sužinoti moksleivių gyvensenos rizikos veiksnius bei jų sąlygojamas sveikatos problemas.
Alytaus rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro organizuotame moksleivių gyvensenos tyrime dalyvavo 14 Alytaus rajono bendrojo lavinimo mokyklų, kuriose anketas apie gyvenseną užpildė 574 moksleiviai iš 5, 7 ir 9 klasių. Mokiniai aktyviai dalyvavo apklausoje ir noriai atsakinėjo į klausimus apie fizinį aktyvumą, mitybą, žalingus įpročius, pirmų lytinių santykių amžių, išreiškė nuomonę apie savo sveikatą, saugumą mokykloje, patiriamas arba nepatiriamas patyčias.
Fizinis aktyvumas ir vaikščiojimas pėsčiomis „nebemadingas“?
Ne paslaptis, kad šiuolaikiniai mūsų gyvensenos ypatumai lemia per mažą fizinį aktyvumą. Ši problema aktuali ne tik tarp suaugusiųjų, bet ir tarp vaikų. Užuot aktyviai leidę laisvalaikį, mokiniai dažniau renkasi kompiuterį, televizorių - kaip pagrindinius laisvalaikio praleidimo būdus. Kad moksleivį būtų galima vadinti pakankamai fiziškai aktyviu, jis turėtų per savaitę mankštintis ne mažiau kaip 2 kartus taip, kad suprakaituotų ir padažnėtų kvėpavimas.
Alytaus rajono moksleivių mankštinimosi įpročiai yra geresni negu visos Lietuvos vaikų, bet mūsų mokiniai taip pat juda per mažai: fizinio aktyvumo trūksta kas trečiai Alytaus rajono mergaitei ir kas ketvirtam Alytaus rajono berniukui. Tarp 5, 7 ir 9 klasių mergaičių fizinio aktyvumo labiausiai trūksta aukštesnių, t. y. 9, klasių moksleivėms, o tarp berniukų - žemesnių, t. y. 7 klasių mokiniams.
Daugumai Alytaus rajono moksleivių iki mokyklos reikia atvykti 5 ir daugiau kilometrų. Tai atrodytų puikios sąlygos sportuoti kiekvieną dieną: nereikia jokių papildomų pastangų, nereikia išleisti pinigų, kaip, pavyzdžiui, einant į sporto klubą ir taip toliau. Tačiau vaikščiojimas pėsčiomis, kaip rodo tyrimo rezultatai, tarp moksleivių nėra labai populiarus. Daugiau kaip 1 val. per dieną pėsčiomis nueina tik du penktadaliai Alytaus rajono mokinių.
Sveikas maistas nėra populiarus
Mokslinių tyrimų duomenimis, mityba yra vienas svarbiausių gyvensenos veiksnių, turinčių įtakos sveikatai. Ypač svarbi yra vaikų mityba, todėl šio tyrimo metu atkreiptas dėmesys į svarbiausius mitybos aspektus: išsiaiškinta, ar moksleiviai pusryčiauja, kiek kartų per dieną maitinasi, kiek vartoja cukraus, kaip dažnai valgo arba geria tam tikrus maisto produktus (daržoves, vaisius, juodą duoną, kokakolą ir kt.).
Tyrimo rezultatai rodo, kad Alytaus rajono mokiniai maitinasi reguliariai, bet nepakankamai sveikai. Kaip ir dauguma Lietuvos vaikų, moksleiviai per retai valgo rekomenduojamų maisto produktų (vaisių, daržovių, juodos duonos). Pirmenybę mokiniai dažnai teikia greito maisto produktams, kokakolai ir kitiems saldiesiems gėrimams.
Rizikingiau elgiasi berniukai
Rizikinga elgsena - tai visos priemonės, neigiamai veikiančios mūsų sveikatą: rūkymas, alkoholio bei narkotikų vartojimas ir netgi ankstyvi lytiniai santykiai bei polinkis į savižudybę.
Alytaus rajono moksleivių žalingų įpročių (rūkymo, alkoholio, narkotikų vartojimo) analizė rodo, kad žalingi įpročiai tarp Alytaus rajono mokinių nėra labai paplitę, bet rizikinga elgsena vis dėlto egzistuoja ir ji ypač būdinga berniukams.
Rūkymo paplitimas tarp Alytaus rajono moksleivių yra mažesnis negu šalies vidurkis 2010 metais. Kasdien rūko 3,7 proc. Alytaus rajono mokyklas lankančių vaikų. Populiariausi vartojami alkoholiniai gėrimai yra vadinamieji silpnieji, tokie kaip sidras, miksas, alkoholiniai kokteiliai. Remiantis tyrimo rezultatais, dėmesį reikėtų atkreipti ne tik į rūkymą, alkoholį, bet ir į egzistuojantį narkotikų vartojimą tarp moksleivių (ypač berniukų), jaunėjantį pirmųjų lytinių santykių amžių bei mokinių psichologines problemas.
Patyčios kaip ir visoje Lietuvoje
Patyčios tiek visoje Lietuvoje, tiek Alytaus rajone vis dar išlieka viena pagrindinių problemų mokyklose. Lietuvos mastu patyčios po truputį mažėja, bet rodikliai vis dar išlieka aukšti. Alytaus rajono moksleivių, per pastaruosius 3 mėnesius dažnai (2-3 kartus per mėnesį, maždaug kartą per savaitę, keletą kartų per savaitę) patyrusių patyčias, buvo šiek tiek daugiau (21,9 proc.) nei vidutinis dažnis šalyje 2010 metais (21,05 proc.). Dažniausiai patyčias patiria jaunesnių (5, 7) klasių moksleiviai. Berniukai ir toliau išlieka dažnesni patyčių iniciatoriai negu mergaitės.
Patiriamos patyčios mokykloje - viena iš priežasčių, dėl ko vaikai mokykloje gali jaustis nesaugiai. Į klausimą „Ar mokykloje jautiesi saugus?“, teigiamai atsakė maždaug pusė (56 proc.) moksleivių, kita dalis nurodė, jog mokykloje saugūs jaučiasi tik kartais (38,9 proc.) arba nesijaučia saugūs niekada (5,1 proc.).
Patyčios lemia ne tik mokinių saugumą, jos susijusios ir su moksleivių sveikatos sutrikimais bei negatyviomis gyvensenos ypatybėmis. Patiriantieji patyčias mokykloje blogiau vertina savo sveikatą ir pasižymi didesne suicidine rizika, t. y. turi didesnį polinkį savižudybėms. Besityčiojantys iš kitų paaugliai linkę rūkyti, vartoti alkoholinius gėrimus ir narkotines medžiagas.
Burnos higienai - raudona šviesa
Per apklausą moksleiviai turėjo galimybę subjektyviai įvertinti tiek savo sveikatą, tiek higienos įgūdžius. Pastebėta, kad Alytaus rajono mokiniai savo sveikatą vertina geriau negu Lietuvos vaikai.
Dėmesį reikėtų atkreipti į dantų valymosi įgūdžių trūkumą. Beveik du trečdaliai (57,1 proc.) tyrime dalyvavusių mergaičių dantis valosi reguliariai - kelis kartus per dieną, beveik pusė tyrime dalyvavusių berniukų (47,9 proc.) dažniausiai dantis valosi 1 kartą per dieną. Dantukus rekomenduojama valytis ne mažiau kaip du kartus per dieną, nes nepakankama burnos ertmės higiena yra vienas pagrindinių dantų ėduonies ir periodonto ligų rizikos veiksnių.
Tyrimo rezultatai tik patvirtina nuomonę, kad vaikų ir jaunimo sveikata turi būti prioritetinė, kuriai dėmesys turi būti rodomas nuosekliai ir nuolat. Daugiau dėmesio reikia skirti patyčių prevencijai, sveikos mitybos propagavimui ir burnos higienos įgūdžių lavinimui.
Daiva Mačionytė