Aukštųjų mokyklų rektorius rinks tarybos aukštųjų mokyklų tarybų nustatyta tvarka. Tai įteisino Seimas, priėmęs Mokslo ir studijų įstatymo pataisas, kuriomis įgyvendino Konstitucinio Teismo nutarimą.
Jeigu rektoriaus pateikta aukštosios mokyklos metinė veiklos ataskaita aukštosios mokyklos tarybos visų narių balsų dauguma nebus patvirtinama, rektorius teisės aktų nustatyta tvarka bus atleidžiamas iš pareigų ne mažiau kaip 6 (kai tarybą sudaro 9 nariai) arba 7 (kai tarybą sudaro 11 narių) aukštosios mokyklos tarybos narių balsų dauguma.
Įstatyme nustatyta, kad pirmenybė į valstybės finansuojamas studijų vietas pagal pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programas teks stojantiesiems pagal jų gebėjimus, kurie bus nustatomi atsižvelgiant į brandos egzaminų, mokymosi, kitus rezultatus ir specialiuosius gebėjimus.
Geriausiai vidurinio ugdymo programą baigusiųjų eilė bus sudaroma Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka, parengta įvertinus valstybinių aukštųjų mokyklų siūlymus. Ši tvarka turės būti paskelbiama ne vėliau kaip prieš 2 metus iki atitinkamų studijų metų pradžios.
Įstatymas taip pat papildytas nuostata, numatančia, kad valstybės finansuojamų vietų skaičius galės būti nustatomas svarbioms valstybės ūkinei, socialinei ir kultūrinei plėtrai studijų programoms, esant pagrįstiems specialistų poreikiams.
Įstatyme nustatyta, kad studentas neteks studijų stipendijos, jeigu jo studijų rezultatų vidurkis po studijų metų bus mažesnis negu aukštosios mokyklos atitinkamos studijų programos ir formos to paties kurso studijuojančiųjų studijų rezultatų vidurkis.
Darbo grupės parengtu projektu patikslinta aukštųjų mokyklų tarybų samprata, kompetencija ir sudarymo tvarka; patikslinta senato (akademinės tarybos) ir rektoriaus (direktoriaus) kompetencija.
Įstatyme įtvirtinta, kad tais atvejais, kai tam tikrų sričių specialistai negalės būti parengti valstybinėse aukštosiose mokyklose, bus galima pateikti užsakymą juos rengti nevalstybinėse aukštosiose mokyklose ir Lietuvoje įsteigtuose užsienio aukštųjų mokyklų filialuose, jiems paskirstant valstybės finansuojamas studijų vietas ir atitinkamai skiriant tikslinį studijų finansavimą.
Įstatyme įtvirtinta, kad pirmosios pakopos koleginių studijų programos apimtis bus ne mažesnė kaip 180 ir ne didesnė kaip 240 kreditų, o universitetinių studijų programos apimtis - ne mažesnė kaip 210 ir ne didesnė kaip 240 kreditų.
Mokslo ir studijų įstatymo pataisos priimtos už jas balsavus 65, prieš buvus 10, susilaikius 21 Seimo nariui.
