Jasikevičius ir Željko Obradovičius bendražygiais buvo Atėnuose (2007-2010), kai vienas jų su „Panathinaikos“ marškinėliais dar lakstė aikštėje, o kitas dirigavo komandai. Nuo paskutinių jų darbo akimirkų kartu praėjo jau aštuoneri metai, tačiau du bičiuliais tapę vyrai šiltai bendrauja iki šiol.
Nesunku suprasti, kodėl Jasikevičius „Fenerbahče“ vairininkui reiškia tokią pagarbą. „Žalgirio“ treneris niekada neslepia savo susižavėjimo Serbijos krepšinio mohikanui, per karjerą susižėrusiam net 9 Eurolygos titulus. Vieną iš jų (2009 m.) kartu.
Rytoj Šaras ir Željko skirtingose barikadų pusėse stos į dar vieną tarpusavio akistatą, o prieš ją kaunietis specialistas eilinį kartą išreiškė pagarbą vienam geriausių visų laikų Senojo žemyno strategų.
„Prieš jį labai malonu ruoštis žaisti, nes visada pamatai naujų dalykų. Žmogus yra ir amžiuje, ir turi daug titulų, bet taip yra iš metų į metus. Visuomet pamatai naujų dalykų, jis netgi tobulėja. Yra įdomybių, naujų akcentų. Jis kiekvienais metais, gal net kas mėnesį treniruoja vis skirtingai. Neįkainojama patirtis žaisti prieš jį. Noriu iš to pasiimti maksimumą ir kovoti dėl pergalės. Esu įsitikinęs, kiekviena tokia dvikova su tokiais treneriais mane irgi daro geresnį.
Labai imponuoja, kad iš mėnesio į mėnesį dirba skirtingai. Pavyzdžiui, vienais metais jis piktesnis, o kitais – lengvesnis. Željko nėra monotoniškas, nėra vienos linijos treneris. Iš taktinės pusės, nesu matęs, kad kas žaistų su tiek derinių ir su tiek variantų. Jo krepšinis labai paprastas, labai aišku, kaip būsime atakuoti, bet rungtynių metu Obradovičius visada traukia naujų kozirių. Vis dėlto mes kalbame apie geriausią. Žaidimas prieš tokius grandus, tokioje atmosferoje mane ir žaidėjus daro geresniais“, – kalbėjo Jasikevičius.
– Minėjote derinių ir taktikos įvairovę. Obradovičius „Fenerbahče“ komandoje šį sezoną startiniame penkete naudojo jau 12 skirtingų žaidėjų ir nė vienas iš jų nuo pradžių nepradėjo visų Eurolygos mačų. Toks krepšininkų išnaudojimas veikiausiai taip pat šį tą sako, tiesa?
– Kai tu turi tiek žaidėjų, gali reaguoti, kas yra geresnės sportinės formos, kokios traumelės, lemia ir didelis rungtynių skaičius. Viskas sueina į tai, kad jis yra absoliutus Europos grandas. Už vairo stovi žmogus, kuris žino, jog kiekvienas krepšininkas rūbinėje yra labai svarbus. Jie stengiasi tai perteikti.
– Kokia yra dabartinė „Fenerbahče“?
– Ji yra tokia, kaip ir visos Željko komandos – antroje sezono dalyje įgauna pagreitį ir žaidžia dar geriau nei pirmoje. Aišku, kad solidi komanda, bet šiuo metu daugumą rungtynių laimi, žaidžia geresnį krepšinį. Žaisime su komanda, kuri rimtai pretenduos į titulą. Laukia dar vienas didžiulis iššūkis.
– Kostas Sloukas praėjusią savaitę Madride sužaidė rezultatyviausias sezono rungtynes. Kaip reikia gintis prieš šį graiką, kad šįkart tokių nuostolių nebūtų?
– Mes kitaip ginamės nei „Real“. Mėginsime prieš jį ir Wanamakerį keisti gynybą, reikia jį pristabdyti. Aukščiausio lygio žaidėjai ir treneris. Ką jau ir bekalbėti.
– „Žalgiris“ ir „Fenerbahče“ yra komandos, savo varžovams leidžiančios atkovoti mažiausiai kamuolių (po 31,2). Ko gero, kova po krepšiais šįkart taip pas bus labai svarbi.
– „Fenerbahče“ labai daug keičiasi gynėjais, atakos gale mūsų aukšti liks su jų gynėjais, reikės bausti, tai išnaudoti, bet jie mėgins taip pat mus nubausti. Žaisime namie, turime būti ambicingi, kovingi. Reikės skirtumą tarp talentų aplyginti savo kovingumu.
– Ką „Žalgiris“ gali pasiimti iš tų retų „Fenerbahče“ nesėkmių?
– „Olympiakos“ pataikė nerealiai. Būtų patiems malonu taip pataikyti, bet reikia būti ambicingiems. Žaidėjams tai geras pasitikrinimas rungtyniaujant su aukščiausio lygio žvaigždes. Reikia stengtis atiduoti maksimumą ar net daugiau. Kito kelio nėra.
