Šiltą saulėtą dieną tokių geltonausių gyvačių galima pamatyti net ne po vieną. Mokyklos direktorė sako, kad būdavę metų, kai mokyklos kieme štai tokių gražuolių vienu metu būdavo ir po penkiasdešimt. Žalčių čia knibžda čia nuo mažiausių iki tikrai įspūdingesnio ilgio.
Mokyklos bendruomenei toks vaizdas nuostabos nekelia. Nes žalčiukai sau leidžia jau ne tik po mokyklos kiemą šliaužioti, bet ir į vidų užsukti.
Mokyklos vadovė Teresa Mlynska sako, kad žalčiai čia dirbančių ir besimokančių nebijo. Tiesa, pati moteris sako vengianti imti juos į rankas, vaikai drąsesni.
„Mačiau, kad paima, net į klasę kažkada norėjo atnešti, pagąsdinti ypač mergaites. Mes jau pripratom. Klasėje tai ne, bet sporto salėje, kažkur turi laiptukus, ir ateina pažiūrėti, kaip sportuoja mokiniai“, – pasakoja direktorė.
„Čia aplink yra tokie drenažiniai grioviai. Ir pilna visur vandens. Už mūsų mokyklos ten toliau yra toks ežeriukas, ten pilna visokių varlių ir varliagyvių. Čia vaikai suranda net tokių salamandrų tokių mažesnių. Irgi atneša parodo, kad va suradom ką“, – sako mokytojas Zbignev Sinkevič.
Tiesa, sučiupti žaltį nėra paprasta. Pavyzdžiui šiandien, nors saulėtą bet labai vėjuotą dieną visi susislapstę, o išlendantis bent trumpam pasišildyti, tuoj neria atgal į urvelį. Ir ne tik mokyklos teritorijoje, Žalčių pilna, kaip sako suderviškė Stasė.
„Aš tai labai bijau visokių roplių, ir tolyn bėgu. Ateina ir prie sodybos, va ten sodas už namo. Aš bijau, kad tik į namą neįeitų, o taip, tai tegu gyvena“, – įspūdžiais dalinasi Sudervės gyventoja Stasė.
Gamtinininkai sako, kad bijoti jų tikrai nereikia. Priešingai, biologai įsitikinę, esą jeigu sodyboje bus žalčių, nebus kitų kenkėjų. O namus sups laimė. Ir tai, kad žaltys kartą per metus gali įgelti ir tapti nuodingas, tėra tik mitas.
