Šalies savivaldybės nori turėti galimybę įvesti vadinamąjį pagalvės mokestį. Dabar tai leidžiama tik kurortams. Toks mokestis paprastai taikomas už naudojimąsi turizmo ir poilsio viešąja infrastruktūra.
Pasigendama aiškumo
Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė tvirtina, kad asociacija prieš tokį mokestį, nes tai dar vienas apynasris verslui. Jos teigimu, gal vertėtų tokį mokestį įvesti ir gyventojams – esą, jei tai atrodo normalu viešbučiams, kodėl negalėtų būti norma visiems.
Pasak E. Šiškauskienės, visa Europa jau naikina tokį mokestį, o, pavyzdžiui, Austrijos kurortuose, jis taikomas ne tik viešbučiams, bet ir pramogų parkams, didiesiems prekybos centrams.
„Žmogus susimoka už kambarį, paslaugą ir už pagalvę. Keistai atrodo“, – ironizuoja ji.
Kalbant apie šį mokestį deklaruojama, kad bus skatinamas atvykstamasis turizmas. E. Šiškauskienės teigimu, lazda turi du galus. Šiuo atveju turi būti labai aiškus planas, kaip panaudoti surinktus pinigus. Jos nuomone, tos lėšos turi būti skiriamos rinkodarai, o ne gatvėms tvarkyti ar gėlynams prižiūrėti. Mat, nors ir gražu daug gėlių, bet turistai jas pamato tik atvykę.
Asociacijos prezidentė teigė nematanti aiškios strategijos, kur tie pinigai panaudojami. Jos teigimu, savivaldybių noras imti tokį mokestį suprantamas – tai pajamos.
„Tačiau kiek tas verslas gali patempti mokesčių?“ – E. Šiškauskienė abejojo, ar visi verslininkai išgalės mokėti.
Nauda skaičiuotina
Panevėžio miesto meras Vitalijus Satkevičius sako, kad Savivaldybių asociacija yra priėmusi nutartį kreiptis į Seimą, Vyriausybę dėl vadinamojo pagalvės mokesčio. Mero manymu, Panevėžiui toks mokestis kažin ar apsimokėtų, nes čia viešbučių nėra daug. Tačiau Vilniuje, Kaune situacija kitokia. Tad manoma, kad reikia turėti galimybę apsispręsti patiems.
Mero teigimu, kol galioja Savivaldybės sutartis su Krepšinio federacija, Panevėžyje vyksta nemažai sporto renginių, į miestą atvažiuoja daugiau užsieniečių. Jai pasibaigus, svečių gali sumažėti. Jeigu Taryba nuspręstų, kad tokio mokesčio reikia, paskui taip paprastai sprendimo neatšauksi.
Reikia patrauklaus objekto
Panevėžio turizmo informacijos centro direktorė Daiva Tankūnaitė taip pat mano, kad pagalvės mokestis – papildomos turisto išlaidos. Ji sako nelabai suprantanti, kad tai – turizmo skatinimas. Nebent pinigų skyrimą miestui gražinti būtų galima laikyti skatinimu. Pasak D. Tankūnaitės, pasaulyje paprastai pagalvės mokestis taikomas kurortinėse vietovėse.
Jos teigimu, bepigu galvoti apie didesnes pajamas vilniečiams, kai vyksta dideli svarbūs renginiai ir viešbučiai būna užpildyti. O Panevėžyje tiek daug turistų nebūna.
Panevėžio turizmo informacijos centre per metus apsilanko iki 14 tūkst. keliautojų, šiemet – apie 12 tūkst.
„Įvairių tendencijų būna. Kiekvieni metai turi savo spalvą“, – apie tai, kas lemia turistų skaičių, sako direktorė.
D. Tankūnaitės nuomone, situacija pasikeistų, jei miestas turėtų įdomų objektą. Pavyzdžiui, kad ir tokį kaip sniego arena Druskininkuose ar saldainių fabrikas Šiauliuose. Be to, objektų populiarumas priblėsta, tad laikui bėgant turi atsirasti naujų. 2014 metais Panevėžys taps kultūros sostine, tad į renginius tikimasi privilioti daugiau turistų. Daiva SAVICKIENĖ
