Už valstybės remiamas paskolas studijuoti pasiryžę studentai nusivylę jų suteikimo sąlygomis. Gal normalu, kad mokėti už mokslą reikia jau dabar, o paskolos bus suteiktos tiktai spalio mėnesį? Ir palūkanų kredito įstaigos reikalauja jau studijų metu, o studentams iš nepasiturinčių šeimų sunku jas mokėti.
Lietuvos studentų atstovybių sąjungos (LSAS) vadovas Arūnas MARKAS teigia, kad aukštasis mokslas, pabrangęs du kartus, neturtingiems studentams tampa vis sunkiau prieinamas.
– Paskolos bus suteiktos tik spalį, o aukštosios mokyklos pinigų už mokslą reikalauja iš karto. Ką daryti? Ar daug studentų vien dėl šios kliūties atsisako studijų?
– Susipažinę su skolinimosi sąlygomis studentai iš viso nebedrįsta imti paskolų. Iš tikrųjų absurdas, kad paskolos suteikiamos tik spalio mėnesį, o mokėti reikia iš karto. Todėl dar vasarą su aukštųjų mokyklų atstovais dėl to diskutavome ir prašėme, kad jos palauktų įmokų, kol studentai gaus paskolas. Beveik visos aukštosios buvo geranoriškos. Kokių nors sutarčių nesudarėme, bet žodinius pažadus gavome. Į LSAS kol kas studentai nesikreipė ir skundų, kad pažadų nesilaiko, nesame gavę. Jei studentams iškilo problemų, tegu kreipiasi į mus, padėsime rasti kompromisą. Lėšos yra aukštųjų mokyklų autonomijos sritis, bet tikimės, kad jos nespaus studentų ir vasarą duotus pažadus tesės.
– Kodėl studentai, planavę mokytis už skolintas lėšas, to daryti nebesiryžta?
– Skolinimosi sąlygos yra labai nepalankios. Dar studijuojant reikia kredito įstaigoms mokėti palūkanas. Jos siekia iki 120 litų per mėnesį. Jeigu studento šeimoje yra bedarbių, tėvai verčiasi sunkiai, palūkanos tampa sunkia našta. Kad studentai turi jau studijuodami mokėti palūkanas, nusprendė Vyriausybė po Finansų ministerijos ir bankininkų dialogo. Prieš dvejus metus palūkanų studentams mokėti nereikėjo. Tvarka pakeista baiminantis, kad Valstybiniame studijų fonde gali pritrūkti lėšų. Tačiau to neįvyko. Pernai bendra lėšų suma fonde siekė 26 milijonus litų, pinigų būtų užtekę. Studentus baugina, kad palūkanos nėra fiksuotos. Tiesa, šiemet jos nedidelės – tik 4,5 proc., o pernai siekė net 11 proc. Palūkanos priklauso nuo VILIBOR, o šis rodiklis nuolat kinta. Kai palūkanos siekia 10 ar daugiau procentų, baigus studijas, tenka grąžinti dvigubai daugiau, negu pasiskolinta.
– Paskolą reikia pradėti grąžinti praėjus metams nuo studijų baigimo ir galutinai atsiskaityti per 15 metų. O jeigu jaunas specialistas negavo darbo ar dirba už minimalų atlygį? – Ši sąlyga apsunkina, apriboja jauno žmogaus laisvę ir galimybę įsitvirtinti gyvenime. Paskolos grąžinimas atidedamas tik tuomet, kai vienam šeimos nariui per mėnesį tenka mažiau kaip 525 litai. Tačiau jei jaunas specialistas dirba už minimalų atlyginimą, paskolą turi grąžinti. Katastrofa, jeigu atlyginimas 800 litų, o grąžinti reikia 750 litų per mėnesį. Pragyventi lieka 50 litų. Kaip toks jaunas specialistas gali įsigyti būstą, susitvarkyti savo gyvenimą?
– Aukštasis mokslas labai pabrango. Ar reali studijų kaina?
– Aukštojo mokslo studijos Lietuvoje yra vienos brangiausių. Dailės studijos mūsų šalyje kainuoja tiek pat, kiek Kembridžo universitete. Studentai per metus už mokslą sumoka nuo 3 iki 18 tūkst. litų. Daugelyje Europos šalių universitetų reikia mokėti tik registracijos mokestį, o Skandinavijos šalyse aukštasis mokslas yra nemokamas. Prancūzijoje, Vokietijoje, Austrijoje registracijos mokestis yra nuo 125 iki 500 eurų per metus. Dėl brangaus mokslo studentai išvažiuoja. Rugsėjo pabaigoje ir spalio pirmoje pusėje pamatysime, kiek ištuštės auditorijos, nes padavusieji prašymus gaus pakvietimus mokytis užsienio šalių universitetuose. Pernai išvyko 1500 studentų. Jauni žmonės palygina studijų kokybę, kainas už mokslą, socialines sąlygas.
– Minimalus atlyginimas Lietuvoje 8 kartus mažesnis nei kitose Europos šalyse, vidutinis – 4 kartus. Kodėl studijų kaina pasiekė tokias aukštumas?
– Aukštasis mokslas pabrango du kartus. Vyko keista diskusija, per kurią Vyriausybė įtikinėjo, kad kainas kelia aukštosios mokyklos. Tačiau taip nėra. Iš tiesų pati Švietimo ministerija nustatė per didelę bazinę studijų kainą. Aukštosios mokyklos jos negali sumažinti, nes už kiekvieną studijų krepšelį gautų kur kas mažesnes lėšas. Todėl jos ir dalyvauja Švietimo ministerijos pasiūlytame žaidime.
Ministerija džiaugiasi vykdanti aukštojo mokslo reformą, bet kol kas yra įgyvendinti tik pokyčiai, o dėl studijų kokybės ir prieinamumo nieko nepadaryta. Todėl drįstu teigti, kad jokia reforma nevyksta.
