„Kiekvieną mėnesį karšto vandens sunaudoju panašų kiekį. Tačiau praėjusio mėnesio sąskaita nustebino - mokėti teks gerokai daugiau, nors šilumos kaina nesikeitė. Kodėl skirtingais mėnesiais taip skiriasi suvartojamos šilumos kiekis vienam kubiniam metrui vandens pašildyti?“
Atsako AB „Klaipėdos energija“ Šilumos pardavimo ir rinkodaros departamento direktorius Virginijus Zutkis.
Šilumos kiekis vandens pašildymui apskaičiuojamas pagal daugiabučio namo šilumos punkte įrengto šilumos skaitiklio rodmenis. Juos fiksuoja energiją tiekiančios įmonės ir prižiūrėtojo atstovai, taip pat dalyvauti gali ir gyventojų atstovai. Iš viso namo suvartoto šilumos kiekio atimamas šilumos kiekis temperatūros palaikymui (cirkuliacijai) - vadinamasis gyvatuko mokestis, kuris Klaipėdoje yra kiekvieną mėnesį pastovus. Likęs šilumos kiekis dalijamas namo gyventojams pagal deklaruotą suvartotą karštą vandenį arba, kai nėra įrengti apskaitos prietaisai, - pagal numatytą vandens kiekio normatyvą.
Kodėl ženkliai svyruoja suvartojamos šilumos kiekiai, priklauso nuo daugelio priežasčių. Dažniausiai mokesčių dydis skiriasi, kai gyventojai netiksliai deklaruoja suvartoto karšto vandens duomenis. Pavyzdžiui, vieną mėnesį keli gyventojai deklaruoja mažiau, negu suvartojo, ir mokesčiai jiems ir kaimynams išauga. Kitą mėnesį deklaruoja visi sąžiningai, ir mokesčiai visiems mažėja.
Butuose, kur nėra įrengti skaitikliai, įtakos turi butuose gyvenančių asmenų deklaruoto skaičiaus tikslumas. Gyvena daugiau, negu deklaruota - kaimynai moka didesne sumas.
Taip pat suvartotos šilumos kiekiai gali skirtis dėl nesureguliuotos vandens pašildytuvo automatikos, gedimų karšto vandens sistemoje, vagysčių, savavališko karšto vandens sistemų pertvarkymo ir kitų priežasčių. Kadangi vandens ir šilumos suvartojimas name kas mėnesį skiriasi, natūralu, kad kiekvieną mėnesį šilumos suvartojimas vienam kubiniam metrui pašildyti irgi svyruoja.
Kas gali sumažinti arba padidinti šilumos suvartojimą butuose ar visame name, ir tuo pačiu sumažinti arba padidinti mokesčius už šilumą? Tai gali padaryti tik namo administratorius arba gyventojų valia pasirinktas šildymo sistemų prižiūrėtojas. AB „Klaipėdos energija“ visam miestui tiekia vienodos temperatūros šilumą. Tačiau kiek jos pasiima kiekvienas namas - čia nusprendžia tik namo savininkai arba jų atstovas.
Visu pastato šilumos ūkiu turi rūpintis šildymo sistemų prižiūrėtojas. Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarkos apraše yra nurodyti visi darbai, kuriuos privalo atlikti šildymo sistemų prižiūrėtojas. Tarp jų - kartą per savaitę atliekama pastato šildymo ir karšto vandens sistemos ir šilumos punkto įrenginių apžiūra. Pastebėjus nukrypimus, prižiūrėtojas privalo išsiaiškinti priežastis ir jas pašalinti. O namo gyventojai, iškilus problemoms, turi kreiptis į prižiūrėtojus ar namą administruojančią organizaciją.
Dažniausiai aiškintis, koks kiekis šilumos buvo sunaudotas vandeniui pašildyti, pradedama pasibaigus ataskaitiniam mėnesiui ir gavus sąskaitas. Tačiau tada pakeisti jau nieko nebegalima. Norint realiai valdyti šilumos suvartojimą karštam vandeniui ruošti, prižiūrėtojui privalu tikrinti ir analizuoti situaciją einamojo mėnesio eigoje.
Būdami visateisiai pastato savininkai, daugiabučio namo gyventojai turėtų būti reiklesni jų šilumos ūkį aptarnaujančioms ar administruojančioms įmonėms. Taip pat nežiūrėti pro pirštus ir į kaimynus, kurie savavališkai pertvarkinėja karšto vandens sistemas, klastoja karšto vandens rodmenis ar jų nedeklaruoja. Statistika rodo, kad modernizuotuose daugiabučiuose su tvarkingomis karšto vandens tiekimo sistemomis šilumos suvartojimas karšto vandens ruošimui yra mažesnis.
