Šiandien Aplinkos ministerijoje bus sprendžiama, ar įsileisti į Lietuvą, Klaipėdos rajoną, genetiškai modifikuotus rapsus, praneša „Vakarų ekspresas“.
„Mes prieštaraujame prieš piktnaudžiavimą tokia padėtimi, kai Lietuvos visuomenė dar nepakankamai žino apie genetiškai modifikuotus organizmus, todėl dar negali priimti sprendimų“, – rašoma ekologinio klubo „Žvejonė“ Aplinkos ministerijai adresuotame laiške.
Aplinkosaugininkai nepritaria projekto vykdymui, nes jame esą nenumatyta patikra, ar po eksperimento aplinkinėse teritorijose neišplis genetiškai modifikuoti organizmai. Taip pat nenumatytos priemonės, kurių būtų imtasi, jei genetiškai modifikuoti organizmai išplistų.
Juk nėra jokių tyrimų ir garantijų, jog per bičių produktus išplitusios modifikuotos žiedadulkės nepakenks žmonių sveikatai, įspėja aplinkosaugininkai.
Žaliųjų judėjimo tarybos narys Andrejus Gaidamavičius tikina, kad tokiais bandymais vokiečiai bando pridengti planuojamą masinį modifikuotų rapsų auginimą Lietuvoje.
„Kodėl mes skubame kišti galvą po giljotina? Jei mes pritarsime tokiems bandymams, vėliau kelio atgal nebus. Jei bandymai pasitvirtins, toliau sustabdyti tokių rapsų invazijos į Lietuvą bus neįmanoma“, – sako A. Gaidamavičius.
„Tai nėra tiesa – Vokietijoje vyksta daug tokių bandymų. Kadangi Lietuvoje iki šiol nė karto nebuvo atlikta praktinių bandymų, kaip mūsų oro sąlygomis augtų genetiškai modifikuotos kultūros, tokius mokslinius tyrimus ir ruošiamasi atlikti“, – sako Aplinkos ministerijos Genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) skyriaus vedėjas Danius Lygis.
Anot jo, kol nebus atlikti moksliniai bandymai, geriau, kad niekas mūsų šalyje GMO neaugintų. Mat kol kas praktiškai nėra įvertintas rizikos faktorius.
Klaipėdos rajone planuojama užsėti du bandomuosius laukus – Grikštaičių ir Samališkių kaimų teritorijose. Planuojama, kad per hektarą užimančiame lauke genetiškai modifikuotų rapsų bus užsėta vos 180 kvadratinių metrų, o juos apjuos paprastų rapsų žiedas, kad ant jų nusėstų visos žiedadulkės, bei „kojas nusivalytų“ vabzdžiai.
„Juokingai skamba tokie pasakymai. Juk pats esu daręs tyrimus, tad žinau, kad rapsų žiedadulkės nuskrenda net 20 kilometrų“, – tokias apsaugos priemones kritikavo A. Gaidamavičius.
Be to, apie tokių rapsų laukus esančios pievos bus kruopščiai šienaujamos, kad nepražystų juose augantys kryžmažiedžiai augalai ir nesusikryžmintų su genetiškai modifikuotais rapsais.
Tam tikru spinduliu nebus rekomenduojama veisti bitynų. O derlius bus imamas rankomis ir apsirengus specialia apranga, kad sėklos nepatektų į aplinką.
Iš užaugintų rapsų bandymams bus paimta tik nedidelė dalis, o kiti vietoje bus sunaikinti.
D. Lygis priminė, kad genetiškai modifikuotais augalais domisi ir teroristai, ir karo pramonė. Esą yra nemažas pavojus, jog atliekant tokius bandymus kada nors gali būti sukurti žmonijai kenksmingi augalai ir paslapčia išplatinti po visą pasaulį.
Nors genetiškai modifikuotos kultūros lietuviams atrodo tarsi neatrasta žemė, tačiau daugelis mūsų šalies gyventojų net nesusimąstydami valgo genetiškai modifikuotus produktus, kurių – pilnos parduotuvių lentynos.
Tiesa, jei produkte genetiškai modifikuotų organizmų yra daugiau nei 0,9 procento, būtina, kad ant produkto pakuotės tai būtų nurodyta, kad žmogus žinotų, ką perka.
Tačiau ne visi prekybininkai laikosi šios taisyklės, o ir ne visi pirkėjai atidžiai skaito pakuočių etiketes, juolab kad dažniausiai visa informacija būna surašyta labai smulkiomis raidėmis.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, šiuose Lietuvoje parduodamuose maisto produktuose yra genetiškai modifikuotų komponentų daugely aliejaus rūšių (pavyzdžiui, „Brolio“), saldumynuose, kai kuriuose margarino produktuose (pvz., „Optima linija“), skelbia „Vakarų ekspresas“.
