Virtuvė jam nėra tik vieta, kurioje ruošiamas maistas. Tai veikiau malonaus bendravimo su bičiuliais bei artimais žmonėmis erdvė. Prie nemažo stalo gali susėsti 4-5 žmonės, o reikalui esant ir daugiau.
Harmonija
Erdvioje populiariojo dirigento, kuris dar ir dėsto Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, virtuvėje gėrėme iš Kinijos atsivežtos arbatos ir klausėmės jo gurmaniškųjų paslapčių. Kai pas M.Pitrėną užgriūna draugai, čia vyksta veiksmas, panašus į linksmą operetę. Pagrindinis jos veikėjas, žinoma, yra pats šeimininkas.
Tokioje erdvėje ir gimsta ne paprastas valgis, o, galima sakyti, kulinarijos kūrinys. Paklaustas, kas jam yra svarbiau: skonis, kvapas ar patiekalo išvaizda, maestro nusijuokė: „Svarbu visų šių savybių harmonija. Skonis ir kvapas paprastai būna neatsiejami. O štai patiekalo išvaizda, stalo serviravimas būtinas romantiškai vakarienei prie žvakių ar šiaip kokioje nors intymesnėje bendrijoje. Na, o per kokį draugų susibėgimą po koncerto, kai visi išalkę, svarbiau, kad patiekalai būtų skanūs”.
Pusryčiai kuklūs
Pusryčiauti maestro paprastai neskuba. Jis prisipažino, kad atsikėlęs valgyti paprasčiausiai nenori. Išgeria puodelį arbatos, o pusryčiauja kur nors mieste: Vilniuje arba Kaune, į kurį dažnai važinėja, nes yra šio miesto simfoninio orkestro vadovas. O savaitgaliais būna visaip. „Man vienam gamintis maistą neverta. Tai, ko gero, būtų senberniškas bruožas. Savęs kol kas tokiu nelaikau. Be to, valgio ruošimas pats savaime nėra man priimtinas savęs realizavimo būdas. (Juokiasi). Kas kita, kai yra pretekstas ką nors pavaišinti, pradžiuginti gardžiu kąsneliu prie malonaus pokalbio ar geros muzikos”.
Modestas vis dėlto prisipažino, kad pusryčiams jis dažniausiai valgo minkštai virtą kiaušinį, kartais pasitenkina dribsniais su pienu ar jogurto indeliu.
Kas išmokė Modestą kulinarijos meno? „Niekas specialiai manęs nemokė. Matydavau, kaip ruošia mama, močiutė, ir tiek”.
Aštrių skonių mėgėjas
Aukštas ir lieknas dirigentas paneigia mano visus įtarinėjimus, kad jis galėtų laikytis dietos. Tiesą sakant, diriguodamas jis pasimankština, ko gero, ne mažiau negu dažnas pilietis sporto kube.
„Tikrai nesu vegetaras. Valgau viską, kas skanu. Sunkiau atrasti tokį valgį, kuris man būtų neskanus. Nevengiu ir lietuviškos, europietiškos virtuvės, tačiau man patinka ir Rytų - tailandiečių ar japonų - patiekalai, aštresni valgiai. Mėgstu daugiau jautieną, kepsnį su krauju, o tiksliau sakant tokį, kur kraujo daugiau negu mėsos. Labai mėgstu aštrų maistą. Tą aštrumą paprastai suteikia aitriosios paprikos arba „piri piri”, kurie auga Andų kalnuose. Juodųjų pipirų nelaikau aštriais prieskoniais. Man jie įprasti”. M.Pitrėnas, gamindamas valgį, dažniausiai naudoja druską, pipirus ir česnaką. Ir apskritai vyras nepripažįsta jokių pirktinių prieskonių mišinių, o įvairias žoleles naudoja tik norėdamas suteikti patiekalui tam tikrą vienam ar kitam pasaulio regionui būdingą kvapą. Tarkim, indų valgiai, pasak jo, turi kvepėti kariu. „Pirktinės „vegetos”, mano galva, gali tik pagadinti gero kepsnio skonį, panašiai kaip gardų jautienos kepsnį tikrai pagadinsim, jeigu ant jo užpilsime kečupo, - įsitikinęs pašnekovas. - Tuo padažu galime gelbėtis nebent tuomet, jeigu mėsos kepsnio skonis nėra toks, kokio jūs tikėjotės”.
„Kartais skonių jūra pasiteisina, o kartais ne, - apie improvizacijas virtuvėje kalba maestro. - Buri, buri, pridedi morkų, svogūnų, petražolių, krapų ir visas tas mišinys maloniai glosto gomurį, bet tie eksperimentai būna ir rizikingi. Juk ir svečiai ne visada mėgsta tai, kas paruošta su svogūnais ar krapais”.
Skonį būtina lavinti
Modestas turi daug visokių kulinarijos knygų. Nemažai jų, žinodami jo polinkį į kulinariją, dovanojo draugai.
„Pasiskaityti kartais įdomumo dėlei pasiskaitau. Ypač apie kokių nors šalių virtuvę, nes keliaudamas po pasaulį esu aplankęs daug egzotiškų kraštų. O juk valgiai yra to ar kito krašto, tos ar kitos valstybės kultūros dalis. Tačiau įsitikinau, kad geriausiai juos ruošia patys to krašto gyventojai. Kartą pabandžiau pats pasidaryti vieną egzotišką italų patiekalą pagal knygoje išspausdintą receptą ir man nepavyko. O su malonumu jį suvalgiau nuėjęs į Vilniuje esantį italų restoraną. Prisipažinsiu, esu gurmanas, todėl man patinka valgyti egzotiškus patyrusio šefo pagamintus patiekalus”. Vyras mėgsta rinktis kaskart vis kitokius patiekalus, nes, pasak jo, skonį būtina lavinti ir plėsti, kaip ir akiratį bei žinias apie muziką.
Tris kartus „geras”
„Esu įsitikinęs, kad kiekvienas patiekalas būna skanus tada, kai prie jo tinka geras gėrimas ir skanauji juos su gera kompanija”, - sako Modestas. Paklaustas, koks gėrimas labiausiai patinka, vyras trumpai susimąsto: „Toks, koks tuo metu tinka prie valgio arba prie mano akimirkos nuotaikos. Turi reikšmės ir metų laikas ir, kaip jau minėjau, kompanija. O nuotaika priklauso dar ir nuo baro, restorano ar kitos patalpos, kurioje tuo metu esi”.
Šiaip jau maestro prisipažino, kad mėgsta tuos gėrimus, kurie yra kiek karstelėję, turi truputį chinino ar citrusų skonio. Vienas mėgstamiausių jo gėrimų ramioje namų aplinkoje - truputis kampario ar džino. Jo skoniui tinka ir geros degtinės kokteilis per pusę su šviežiai spaustomis citrinų sultimis. Paklaustas, kas dera geriausiai prie geros muzikos, M.Pitrėnas tikino, kad ramioje aplinkoje klausytis geros muzikos arba šnekučiuotis tinka gurkšnojant taurę gero vyno arba konjako. Pasak jo, visas tauraus gėrimo skonis atsiveria, kai jį derini su atitinkamu gurmanišku maistu. O visokie kokteiliai, ypač vadinamieji „miksai”, nei sielai, nei gomuriui palaimos, anot jo, nesuteikia.
Vyras mėgsta ir arbatą, ir kavą. Šiuos gėrimus renkasi pagal nuotaiką.
Žuvies filė apkepas su sūriu
4 porcijoms reikės:
Apie 1 kg atvėsintos arba šviežios jūros žuvies (geriausiai tuno) filė,
400 g fermentinio sūrio,
8 nedidelių pomidorų,
8-10 vidutinio dydžio bulvių,
8 česnako skiltelių, druskos, pipirų pagal skonį.
Į silikoninį keptuvą įklokite sluoksnį žuvies filė, užtarkuokite ar supjaustykite gabaliukais sūrio, vėl dėkite sluoksnį žuvies ir sūrio. Jeigu turite daugiau valgytojų, galite kloti dar vieną sluoksnį. Apkepo viršuje, be abejo, turi būti sūris. Į viršutinį sluoksnį sukaišiokite pomidorus, prieš tai juos kiek išskobę, o į duobutes įpylę šiek tiek sojų padažo ir įdėję po česnako skiltelę ir vėl užpylę to paties ar kitokio padažo, kuriame būtų sojų. Jame gali būti ir kiek saldumo. Šalia dėkite per pusę arba į keturias dalis perpjautas bulves ir viską kepkite gerai įkaitintoje (200-220 laipsnių) orkaitėje 20 minučių. Tai labai greitas ir skanus patiekalas. Jį galima papuošti prieskoninėmis žolelėmis pagal šeimininkės skonį.
Skanaus!
Giedrė MILKEVIČIŪTĖ
